Turbūt daugelis žino, kad elektroninio pašto adresuose vartojamas ženklas @ kilo iš pirmųjų kliento - serverio sąveiką apibūdinančių tinklo protokolų: pavyzdžiui, vartotojas@tinklo_mazgas, kur @ (eta) tiesiog nurodydavo vartotoją aptarnaujantį kompiuterį.
Nors kai kurie šaltiniai @ kildina iš lotyniško žodžio ad, nurodančio buvimo vietą, santrumpos, kurią vienuoliai raštuose naudojo dar Viduramžiais, šiandien šis ženklas dažniausiai sutinkamas IT srityje. Nors, beje, dėl plintančio elektroninio pašto adresų automatinio surinkinėjimo iš interneto tinklalapių, naudojamo neprašytai reklamai, vadinamiesiems brukalams, siuntinėti, @ ženklo vartojimas mažėja.
Paprastai painiava dėl @ ženklo kyla tada, kai kitakalbis elektroninio pašto vartotojas bando jums padiktuoti savo pašto adresą. Pavyzdžiui, jei kalbatės rusiškai, nenustebkite, kad Olga ar Michailas po savo vardo paminės kažkokį šuniuką (sobačka). Rusakalbiai interneto vartotojai @ šnekamąja kalba vadina šuniuku, turbūt dėl į jį panašios grafinės išvaizdos. Suomiams, beje, šis simbolis asocijuojasi su katės uodega, todėl šioje šalyje jis kartais vadinamas „miukumauku" (miau miau).
Švedai neretai @ pavadina „snabel-a“ (dramblio straubliu), graikai - „papaki“ (antyte), vengrai - „kukac" (kirminu), o slovėnams ir lenkams šis ženklas panašiausias į beždžionę („afna“ ir „małpa„). „Zoologinės“ jo asociacijos sutinkamos ir kitose kalbose – @ ženklo forma turtinga išraiškų. Joje nesunku įžiūrėti ir sraigę, gyvatę, pelytę ar kokį kitą sutvėrimą.
