Mokslininkai patobulino bakterijas, kad jos savarankiškai užtaisytų plyšius betono sienose.
Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai yra „užprogramuoti" surasti betono plyšio dugną ir ten išskirti bakterinių klijų ir kalcio karbonato mišinį. Šis mišinys susikabina su bakterijų ląstelėmis, primenančiomis siūlelius, ir sutvirtėja ne prasčiau už aplinkui esantį betoną.
Bakterijų Bacillus subtilis, kurias mokslininkai pakeitė, dažnai randama dirvožemyje. Specialistai jas pavadino „BacillaFilla" (angl. fill - užpildyti). Technologija buvo sukurta siekiant prailginti gyvenimą struktūrų, kurias statant labai nukenčia aplinka.
„Maždaug penkis procentus viso į aplinką išmetamo anglies dvideginio, susijusio su žmogaus veikla, sudaro betono gamyba, - pažymi Didžiosios Britanijos Niukaslo universiteto mokslininkė Jennifer Hallinan. - Radę būdą pailginti jau egzistuojančių struktūrų gyvenimo trukmę, mes sumažintume aplinkos taršą."
Taip atrodo įprastos bacillus subtilis bakterijos.
Anot J. Hallinan, technologija būtų ypač naudinga žemės drebėjimų zonose, kur tenka nugriauti šimtus pastatų vien todėl, kad nėra paprasto būdo užtaisyti plyšiams ir užtikrinti gyventojų saugumui.
Kurdami bakterijas-klijus, mokslininkai pagalvojo ir apie galimus pavojus. Todėl mikroorganizmai pakeisti taip, kad jų „sėklos", arba sporos, sudygsta tik liesdamosi su betonu (reakciją iššaukia tik šiai medžiagai būdingas pH). Be to, bakterijose įdiegtas susinaikinimo genas, kuris suaktyvėja mikrobams patraukus šalin nuo betono.
Kaip bakterijos sužino, kad pasiekė plyšio dugną? Mikrobai tarpusavyje bendrauja į aplinką nuolat išskirdami molekulių, kurias atpažįsta kitų mikrobų jutikliai. Kai tokių molekulių skaičius pasiekia kritinę ribą, kiekviena atskira bakterija sužino, kad aplink jau yra pakankamai „bendraminčių", ir atėjo metas veikti.
Taigi, susilietę su betonu, mikroorganizmai pradeda daugintis, skuba į plyšius ir pradeda kauptis jų dugne. Čia suveikia jau minėtas „suokalbio" mechanizmas, ir bakterijos daugindamosi pasidalina į tris grupes: vienos ląstelės gamina kalcio karbonato kristalus, kitos tampa savotišku plaušu, o trečios išskiria klijus, kurie užpildo plyšius.
