Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“
Nuolat keičiantis interneto tendencijoms, metas ir patį interneto tiekimą gauti kitokiais būdais nei įprasta. Taip mano Haraldas Haasas, Edinburgo universiteto profesorius, neseniai lankęsis Lietuvoje progreso konferencijoje „Login 2013“. Jis siūlo technologiją, kuri prie interneto leistų jungtis per LED lemputes.
Tuomet internetas pasiektų visus įrenginius, kurie būtų apšviestoje teritorijoje – ir įprastus mobilius įrenginius, ir automobilius. „Įsivaizduokite gatvės šviestuvus, parduotuvių vitrinas, lėktuvų kabinas, traukinių vagonus, oro uostus – iš visur būtų galima pasiimti nemokamą šviesą duomenų perdavimui“, – tvirtina H. Haasas. Mokslininkas taip pat pastebi, kad technologijoms mobilėjant, ateityje mobiliojo telefono funkciją atliks ir, pavyzdžiui, stalas.
Apie ateities tendencijas, ir tai, kaip elektros lemputė galėtų tapti bevielio interneto šaltiniu, su H. Haasu kalbėjosi LRT radijo žurnalistė Živilė Kropaitė.
Žurnalas „Time“ jus įvardijo kaip vieną perspektyviausių šių laikų mokslininkų. Kuris jūsų paties išradimas jums atrodo reikšmingiausias?
Žinoma, kad man tai malonu. Mes paėmėm nuo lentynos LED lemputes ir pavertėme jas didelio greičio komunikacijos įrenginiais. Tai gali tapti labai dideliu reiškiniu, nes galima padaryti tai, kad ten, kur yra lempos šviesa, būtų ir didelio greičio duomenų komunikacija. Tai būtų visiškai nauja priemonė, naujas būdas suteikti bevielį prisijungimą, o tai praktiškai taip pat būtina mums, kaip elektra ar vanduo.
Jūs sakot, kad iš esmės duomenų perdavimas būtų pigesnis, labiau prieinamas. Kokie dar tokio išradimo privalumai?
Svarbiausias privalumas yra tas, kad ką dabar matome su dabartinėmis turimomis komunikacijomis, kad dėl didžiulės planšetinių kompiuterių sėkmės, „iPhone“ telefonų ir kitų priemonių kiekis medžiagos, kuri perduodama per bevielius ryšius, neįtikėtinai sparčiai, proporcingai auga, tačiau nėra pakankamai radijo dažnio spektro, visiškai visam poreikiui atitikti.
Taigi reikia ieškoti kitų bevielių būdų. Vienas iš jų ir yra šviesa. Šviesos spektras yra 10 tūkst. kartų didesnis nei radijo dažnio spektras. Tai nemokama, nereguliuojama, saugu, ir yra visur. Net įrenginių naujų nereikia – norint gauti papildomus pajėgumus, galima naudoti jau egzistuojančią infrastruktūrą.
Paaiškinkite, ką tai praktiškai reikštų žmonėms? Ar jie prie bet kokios lemputės galėtų prisijungti ir taip gauti bevielio interneto?
Pažiūrėkite, oro uoste, konferencijų centre – visur ir taip būna šviesos, skirtos kambarių apšvietimui. Visa tai reikštų, kad, užuot laukę kelias minutes kol pasikraus vaizdo siužetas jungiantis apkrautu bevieliu metodu, galėtume jį gauti iškart, naudojant dabar egzistuojančią šviesos infrastruktūrą.
Šviesa yra plačiai paplitusi, naudojant ją net nereiktų papildomos energijos, naudotume apšvietimą. Kad įrenginiai galėtų naudotis tokiu būdu teikiamu internetu, tereikia, kad juose būtų šviesai jautrus jutiklis, pavyzdžiui, įprastinis aplinkos apšviestumo jutiklis ar fotokamera. O informacijos perdavimui užtenka ir atspindėtos šviesos, nebūtina nuolat būti atsisukus į lemputę.
Skaičiau, kad toks išradimas galėtų būti galimai pavojingos elektromagnetinės taršos, kurią skleidžia bevielio interneto maršrutizatoriai, pakaitalas. Ar ši technologija irgi būtų kuo nors pavojinga?
Pirmiausia, manau, nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad radijo dažnių komunikacija, bevielis ryšys, yra galimai pavojingi. Baimė yra visada. Šviesos naudojimas komunikacijai jokios baimės neturėtų kelti, nes būtų naudojama jau egzistuojanti šviesos infrastruktūra – tai saugu. Ir greitis, kuriuo pakeičiame šviesos intensyvumą, kad ji suteiktų galimybę perduoti duomenis, yra toks didelis, jog žmogaus akis jo negalėtų užfiksuoti.
Kokie dar galėtų būti šaltiniai, kuriuos pasitelkdami ateityje galbūt irgi galėsime perduoti duomenis?
Pažiūrėjus į elektromagnetinį spektrą, turime radijo dažnio spektrą, infraraudoną šviesą, matomą šviesą, ultravioletinę šviesą, rentgeno spindulius, gama spindulius. Rentgeno arba gama spindulių juk nenaudosi duomenų komunikacijai, nes jie pavojingi. Ultravioletiniai spinduliai – „ant ribos“, bet gali būti naudojami.
Jeigu nebus išrasta, kaip dar perduoti duomenis, išskyrus elektromagnetinį spektrą, tai matomos šviesos spektras, infraraudonieji spinduliai ir radijo dažnio spektras yra labiausiai pasiekiami, labiausiai naudotini. Įsivaizduokite gatvės šviestuvus, parduotuvių vitrinas, lėktuvų kabinas, traukinių vagonus, oro uostus – iš visur galima būtų pasiimti nemokamą šviesą duomenų perdavimui.
Dar svarbu pasakyti, kad dauguma duomenų, kurie perduodami mobiliaisiais ryšiais, kelionę pradeda nuo vidinių patalpų – kambariuose. Mūsų požiūriu, nėra efektyvu tai, kad mus aptarnauja stotys, esančios kažkur lauke, o signalai keliauja per daugybę sienų, kad pasiektų naudotoją, esantį vidinėje patalpoje. Tai pakeičia patį signalą ir sumažina radijo dažnio sistemos veiksmingumą.
Tuo metu, kai naudoji šviesą, ji yra viduje. Tu ją naudoji tiesiogiai, todėl komunikacijos kanalas yra daug geresnis. O jeigu iškrautume kažkiek duomenų srauto iš lauko radijo dažnio srovės į šviesos sistemą, tai gautume nemokamų resursų, kuriuos galima naudoti lauke, su radijo dažnio sistema.
Kitaip tariant, šviesos šaltiniai veiktų grupėmis – įrenginys galėtų priimti informaciją iš kelių šaltinių vienu metu. Taigi labai svarbu suvokti, kad Li-Fi technologija būtų tarsi papildoma dabar egzistuojančiai radijo dažnio infrastruktūrai, tik spektras būtų išnaudojamas daug veiksmingiau. Yra ir saugumo aspektas: šviesa neprasiskverbia per sienas. Jeigu norite saugios komunikacijos patalpų viduje, tai lengviau pasiekti naudojant šviesą, o ne radijo dažnį.
Šiandien daug kalbama apie interneto ateitį. Visi pabrėžia, kad ateities technologijos bus vis mobilesnės. Kokia jūsų vizija? Gal ir mobiliosios technologijos po kiek laiko pasens?
Ne, atvirkščiai. Manau, bus daugiau komunikacijos tarp pačių įrenginių. Dabar žmonės naudojasi internetu, o ateityje pačios sistemos, daiktai komunikuos per internetą. Šiandien kalbame apie mobilųjį telefoną, o ateityje mobiliojo telefono funkcijos bus integruotos į visus objektus – stalus, kėdes, automobilius. Taigi bevielių įrenginių daugėjimas bus dar dramatiškesnis, siekiant sukurti dar sumanesnes sistemas.
Pavyzdžiui, išmanieji namai yra ta sritis, kur bevielis susijungimas vaidina svarbų vaidmenį. Šiuo metu maždaug trisdešimt procentų energijos namuose iššvaistome pirmiausia šildymui. O turint išmanias šildymo sistemas, kurios keistų temperatūrą priklausomai nuo to, kur žmonės yra, galima būtų sutaupyti daug energijos, sumažinti anglies dvideginio išmetimus – tam reikia bevielio ryšio. O, pavyzdžiui, naudojant šviesą, tai būtų įmanoma.
Tuomet pabaigoje – kokia tikimybė, kad jūsų minima Li-Fi technologija, duomenų perdavimas per elektros lemputes, taps kasdienybe? Ko dabar trūksta, kad tai nutiktų? Mokslinių įrodymų?
Mokslinius įrodymus turime. Tai gali būti padaryta, neabejotinai. Dabar mes vystome patekimo į rinką strategiją, reikia surasti, kur išbandyti technologiją, ir esu atviras idėjoms. Jei kažkas gali pasiūlyti platformą, kurioje galėtume pademonstruoti technologiją, mielai apsvarstytume tai išbandyti. Mums reikia žmonių, kurie įsisavintų technologiją.
