Dviejų vaikinų, Pauliaus Liekio ir Armino Didžioko, dėka pasaulio žiniasklaidoje kelias dienas buvo linksniuojamas Lietuvos vardas.
Lietuviai P. Liekis ir A. Didžiokas užėmė pirmąją vietą mobiliųjų technologijų gamintojos „Qualcomm“ organizuotame išplėstosios realybės (angl. „augmented reality“) programuotojų konkurse ir gavo 125 tūkst. JAV dolerių (apie 317 tūkst. litų) piniginę premiją.
Tapk paparacu
Organizatoriai prašė dalyvių, naudojant jų pateiktus programinės įrangos kūrimo įrankius, sukurti išplėstosios realybės žaidimą ar programą mobiliajam telefonui. Išplėstoji realybė – realaus pasaulio vaizdavimas su papildomais kompiuterinės grafikos elementais, suteikiančiais papildomos informacijos apie stebimą objektą.
P. Liekis „Qualcomm“ technologiją pamatė konferencijoje dar prieš konkursą. „Man patiko, kaip ji veikia, tad grįžęs namo ėmiau eksperimentuoti. Po kelių dienų sužinojome, kad vyksta konkursas. Nusprendėme dalyvauti. Pati žaidimo idėja išsirutuliojo po truputį. Norėjau pirma sukurti žaidimo idėją, tačiau viskas išėjo atvirkščiai“, – sakė jis.
Lietuvių žaidime „Paparazzi“ žaidėjas tampa fotografu. Jis gali fotografuoti virtualias garsenybes, kurios vaikštinėja per telefono kamerą matomu specialiu objektu arba, kaip sako pašnekovas, vadinamuoju markeriu (specialus popieriaus lapas ar žurnalas – red. past.). Vaikinai įtemptai dirbo prie projekto pusantro mėnesio. P. Liekis kūrė dvimatę grafinę ir programinę, o A. Didžiokas – trimatę grafinę žaidimo dalį.
Norėjo, kad įtrauktų
„Turėjau visokių nevykusių idėjų. Norėjau paimti savo kurtą žaidimą ir padaryti iš jo išplėstinės realybės produktą. Tai neveikė, nes išplėstinės realybės esmė – praplėsti realybę“, – dėstė daugiau nei dešimtmetį programuojantis P. Liekis.
Anot jo, daugelis šiandien sukurtų išplėstinės realybės žaidimų ar programų mobiliesiems įrenginiams turi dvi pagrindines problemas: žiūrint į mobilųjį telefoną nejauti, kad tai išplėstinė realybė, o jį patraukus nuo vadinamojo markerio – visas virtualusis pasaulis dingsta. „Šias dvi problemas bandžiau išspręsti žaidime. Virtuali garsenybė į tave reaguoja, atsisuka, mojuoja, supykusi pašoka ir užsikabina už telefono – tai sukuria išplėstosios realybės jausmą. Patraukus telefoną nuo markerio, žaidimas neišsijungia“, – aiškino pašnekovas.
Ne pirmas kartas
P. Liekiui šis laimėjimas – ne pirmas. Kartu su komanda „Nesnausk!“ jis dvejus metus iš eilės nugalėjo „Microsoft“ organizuotame tarptautiniame konkurse „Imagine Cup“. 2004 metais keturių lietuvių komanda su trumpametražiu kompiuterinės grafikos filmu „The Fly“ iš Brazilijos parsivežė 4 tūkst. JAV dolerių čekį, o po metų jų filmukas „in.out.side:the shell“ nurungė šimtus kolegų ir vaikinam Japonijoje buvo įtektas 8 tūkst. JAV dolerių čekis.
Tik žaidimas
Bendrovės išplėstinei realybei prognozuoja šviesią ateitį. Ji kuria planus ir prototipus, kad nukreipus telefoną į pastatą ar kitą objektą, jis būtų automatiškai atpažintas, o naudotojas sulauktų daugybės informacijos. Dar kiti siūlo virtualiai pasimatuoti drabužius. Vis dėlto, pašnekovo nuomone, tai vis dar žaidimai.
„Kol kas tai tik žaidimas. Tai, ką darome, nėra praktiška, nes priešais telefoną reikia laikyti markerį. Vis dėlto ši technologija turi ateitį. Jai patobulėjus, telefonams nebereikės markerio, jis pats atpažins objektus. Manau, kad jau netolimoje ateityje“, – sakė jis.
P. Liekis atkreipia dėmesį į „Microsoft“ žaidimų konsolės „Xbox“ priedą „Kinect“, kuris atpažįsta žaidėjo judesius ir taip leidžia valdyti žaidimus. „Greičiausiai bus sukurtas žaidybinis telefonas, panašus į nešiojamąjį „PlayStation Portable“, turintį „Kinect“ savybių“, – sakė jis.
Lietuvoje darbo yra
Dažnam gali pasirodyti, kad Lietuvoje kompiuterinių žaidimų pramonė merdi. Pažvelgus į P. Liekio darboviečių sąrašą, gausus užsienio kapitalo bendrovių skaičius lyg ir rodo, kad gimtinėje tokios srities specialistams darbo nėra. Vis dėlto pašnekovas linkęs nesutikti.
„Jeigu nori dirbti žaidimų pramonėje, dabar viskas paprasčiau. Tikrai galima susirasti normalų darbą. Baigęs universitetą norėjau dirbti su stambesniais projektais, tačiau tuo metu tokių galimybių nebuvo. Šiandien Lietuvoje yra užsienio kapitalo įmonių, atsiradus „iPhone“, „Android“ rinkoms, mažos komandos iš to taip pat gali užsidirbti“, – dėstė į Lietuvą grįžęs P. Liekis.
Mokytis į užsienį
Paklaustas, kur dėtis jaunuoliui, norinčiam save realizuoti kompiuterinių žaidimų pramonėje, vaikinas nedvejodamas atsakė, kad į užsienį. Tiesa, tik mokytis.
„Aišku, galima ir Lietuvoje bandyti studijuoti, tačiau tai bus bendrojo išsilavinimo informatika, o to, kas susiję su žaidimų pramone, reikės išmokti patiems. Dėl to nereikia kaltinti šalies universitetų – tai abipusė problema. Studentai nesuinteresuoti mokytis, o dėstytojai nesistengia, dalis jų yra pasenę“, – aiškino jis.
Anot jo, naudinga šiek tiek padirbėti ir užsienyje: „Kolega iš „Nesnausk!“ Aras į šalį iš Danijos atvežė „Unity Technologies. Šiandien turime du padalinius Lietuvoje, kuriamos aukšto lygio technologijos ir naujos darbo vietos.“ Šioje bendrovėje nuo 2009 metų dirba ir P. Liekis.
FAKTAI
„Qualcomm“ nugalėtojai
Pirmoji vieta ir 125 tūkst. JAV dolerių (apie 317 tūkst. litų) atiteko lietuvių P. Liekio ir A. Didžioko žaidimui „Paparazzi“, kuriame žaidėjas tampa virtualiu paparaciu ir paslapčia fotografuoja įžymybę, kol ši supyksta ir užpuola fotografą.
Antroji vieta ir 50 tūkst. dolerių (apie 127 tūkst. litų) atiteko australų bendrovės „Defiant Development“ žaidimui „Inch High Stunt Guy“, kuriame žaidėjas sudėlioja įvairias kliūtis taip, kad kaskadininkas su motociklu galėtų peršokti per kitas kliūtis.
Trečioji vieta ir 25 tūkst. dolerių (apie 64 tūkst. litų) atiteko amerikiečių A. Beachumo, J. Kimo, J. Mathias, K. Reddy ir E. Sforza žaidimui „Danger Copter“, kuriame žaidėjas valdo gaisrininkų malūnsparnį ir gesina gaisrą.
