Naujausi tyrimai rodo, kad norint globalios temperatūros augimą išlaikyti 2°C ribose, lyginant su priešindustriniu lygiu, žemėje turi likti daugiau kaip 80 proc. pasaulinių anglies atsargų, pusė – dujų ir trečdalis – naftos. O anglakalbėje interneto erdvėje, kur aptariama klimato kaita, pastaruoju metu tik ir kalbama apie masinį judėjimą už divestment. Jį į lietuvių kalbą pažodžiui galima išversti kaip investicijų išėmimą, atitraukimą. Klimato kaitos kontekste tai reiškia atsisakymą tiesiogiai arba netiesiogiai finansuoti projektus, kurie susiję su iškastinio kuro panaudojimu. Visuose kontinentuose ir visuose vandenynuose stebimų klimato kaitos pasekmių fone investicijos į planetą griaunančią pramonę pradedamos suvokti kaip socialiai nepriimtinos ir net amoralios.
Rokfeleriai iš naftos verslo – į žaliąją energetiką
Kaip rašo „Time“ , 2014 metų rugsėjo žiniomis daugiau kaip 700 investuotojų pranešė atsisakę skirti lėšas į iškastinį kurą. O brolių Rokfelerių fondo pranešimas praėjusių metų rudenį nuskambėjo kaip tikras sprogimas: palikuonys Džono Rokfelerio, kuris tapo vienu iš pačių turtingiausių žmonių istorijoje savo naftos verslo dėka, planuoja išimti savo aktyvus iš tradicinių kuro rūšių gamybos ir investuoti į žaliąją energetiką. Savo sprendimą fondas aiškina „savo giliu pritarimu kovai su klimato kaita“ ir „moraline pareiga išsaugoti sveiką planetą“.
Facebook ir Google naudos atsinaujinančius energijos šaltinius
Vieni iš pirmųjų, atsisakę paramos praeities kurui: Glazgo universitetas, Britanijos medicinos asociacija, Švedijos bažnyčia, Nyderlandų miesto Bokstel bei Švedijos miesto Erebru valdžia. Be to, dėl organizacijos Green Peace spaudimo kompanijos Amazon Web Services, Apple, Facebook, Google oficialiai pranešė, kad planuoja savo verslo energetinį aprūpinimą visiškai perkelti į atsinaujinančius energijos šaltinius. Žymių žmonių, palaikančių judėjimą nebenaudoti anglies, naftos ir dujų, sąraše yra politikai, mokslininkai, aktyvistai, bankų, tarpvyriausybinių organizacijų atstovai.
Katalikų bažnyčia kviečia baigti iškastinio kuro erą
Įdomu tai, kad diskutuojant apie klimato kaitą, žinomai priešpriešai mokslas – religija vietos nėra. Mokslininkai seniai nustatė, kad klimato kaitą sukelia žmogaus veikla ir reikalauja ryžtingų veiksmų. Dabar vis daugiau religinių susivienijimų palaiko šią poziciją. Pernai metų gruodį Limoje vykusioje JTO konferencijoje pasaulinė katalikų vyskupų grupė paskelbė pranešimą kviesdama baigti iškastinio kuro erą ir pereiti prie visiems prieinamos, visiškai atsinaujinančios energetikos. Turėdama daugiau kaip 1,2 mlrd. pasekėjų visame pasaulyje katalikų bažnyčia pajėgi pastūmėti žymią žmonijos dalį aktyviai ginti klimatą.
