Pagal įvairias teorijas Žemėje yra šeši arba septyni žemynai, kuriuos supa vandenynai ir jūros. Nesutarimų kyla dėl Europos ir Azijos žemynų, kurie vadinami ir Eurazija. Šį kartą vadovausimės septynių žemynų modeliu, informuoja savaitraštis "Šiauliai plius".
Pirmasis žemynas sąraše – Afrika. Apie šio kontinento pavadinimą yra nemažai teorijų. Viena jų – kai romėnai užkariavo Kartaginą Šiaurės Afrikoje (dabartinis Tunisas), nauja provincija buvo pavadinta Afrika. Pati populiariausia teorija apie Afrikos pavadinimą skelbia, kad pagal čia gyvenusios genties afri pavadinimą visas žemynas buvo pavadintas „Africus“ (liet. afri genties žemė).
Afrikos žemyno pavadinimas kildinamas ir iš finikiečių kalbos žodžio „afar“, reiškiančio „dulkės“. Jei pridėtume lotynišką priesagą „ica“, kuri buvo vartojama „teritorijai“, „žemės valdoms“ nusakyti, gautume pavadinimą „dulkėta žemė“. Romėnams, užkariavusiems Afrikos žemes, vietinis klimatas turėjo atrodyti būtent toks.
Antarktidos pavadinimas kilo iš graikų kalbos. „Antarktike“ reiškia „priešingybę šiaurei“. Pirmasis šį pavadinimą 1890 m. pavartojo škotų kartografas Džonas Džordžas Bartolomiejus (John George Bartholomew).
Azija – žemynas, kur teka saulė. Finikiečių kalboje „asu“ reiškia „rytus“, akadų (šumerų) – „išeiti, pakilti“, tad pagal abiejų šių kalbų žodžius, turint omenyje saulę, Azija jau nuo seno buvo laikoma kraštu, kur ji teka.
„Terra Australis Incognita“ lotyniškai reiškia „nežinoma šalis pietuose“. Gandai apie Australijos žemyno egzistavimą sklido nuo pas antikos laikų, tačiau tada dar niekas negalėjo to įrodyti dėl technologijų trūkumo. Kai žemynas buvo atrastas, jam „prilipo“ pavadinimas „Terra Australis“, nes jis jau tapo žinomu. Ne vienas keliautojas vėliau pavadinimą trumpino, o 1824 m. žemynui oficialiai buvo suteiktas Australijos pavadinimas.
Europa pagal graikų mitologiją yra vienos iš Dzeuso mylimųjų vardas. Ją vyriausiasis dievas, apgaule pagrobęs, nusinešė į Kretą. Sunku pasakyti Europos žemyno pavadinimo kilmę, tačiau finikiečiai turėjo žodį „ereb“, reiškiantį „vakarą“, „Vakarus“, tad pavadinimas galėjo kilti panašiai kaip Azijos.
Abi Amerikos (Šiaurės ir Pietų) buvo pavadintos pagal keliautoją Amerigą Vespučį (Amerigo Vespucci), kuris keliavo į „naująjį pasaulį“ 1499-1502 m. Būdamas gerai išsilavinęs, jis žinojo, kad negalėjo taip greitai pasiekti Azijos, todėl nusprendė aprašyti savo keliones. 1502 ir 1504 m. jis išleido knygą, kuri buvo išversta kone į visas Europos kalbas. Vėliau žemėlapių sudarytojai šiuos žemynus tiesiog vadino „Amerige“ (liet. „Amerigo žemė“), kol galiausiai jiems buvo duotas Amerikos (lot. „Americe“) pavadinimas.
