Vilkai ir šunys – genetiškai labai artimi, tačiau jų elgesys ir sugebėjimai skiriasi iš esmės. Vienos Messerli instituto tyrėjai atliko keletą eksperimentų, kurių metų nustatė, kad vilkai stebi savo gentainius ir nuodugniai iš jų mokosi kur kas dažniau nei šunys. Mokslininkai mano, šis atradimas paaiškina išskirtinį žmogaus ir šuns ryšį.
Vilkai buvo prijaukinti daugiau nei prieš 15 tūkst. metų. Iki šiol manyta, kad ypatingas šuns ir jo šeimininko ryšys atsirado būtent prijaukinimo proceso metu. Tačiau Friedrike`as Range`as ir Zsofia Viranyi kartu su tyrėjų komanda pasirengę įrodyti, kad tokia teorija yra klaidinga.
Eksperimento metu buvo stebimi 14 vilkų ir 15 mišrios veislės šunų. Visų amžius buvo apie 6 mėn., visi jie prieš tai auginti ne po vieną, o gaujose. Kiekvienas gyvūnas stebėjo situacijas, kaip išdresiruoti šunys, naudodami dantis arba letenas, savarankiškai atidaro medines dėžes, kuriose yra maisto. Tyrėjus nustebino tai, kad visi 14 vilkų sugebėjo tai visai nesunkiai padaryti. Tuo tarpu, pasisekė tik 4 šunims iš 15, praneša sciencedaily.com.
Tam, kad įsitikintų, jog rezultatai reprezentatyvūs, tyrėjai eksperimentą su tais pačiais vilkais ir šunimis pakartojo po 9 mėnesių. Šį kartą daugiau šunų pavyko atidaryti dėžes.
Tiesa, mokslininkų nuomone, gali būti, kad vilkų sugebėjimai išspręsti problemas yra tiesiog geresni negu šunų. Todėl eksperimentas pakartotas ir trečią kartą, tačiau šį sykį gyvūnams neleista stebėti, kaip dėžes atidaro išdresiruoti šunys.
„Vilkams sekėsi ne taip gerai. Vadinasi, jų sugebėjimai iš tiesų atsiranda pamėgdžiojant kitus gyvūnus. Vilkai labai atidžiai stebėjo išdresiruotus šunis. Mokėjimas taip gerai kopijuoti turbūt priklauso nuo to, kad vilkai yra kur kas labiau priklausomi nuo savo gentainių“, – teigė F. Range`as.
Anot mokslininkų, ryšys tarp šuns ir žmogaus kilo būtent iš vilkų ryšio su gentainiais. Manoma, kad prijaukinant šunis jie ėmė suvokti žmogų kaip savo partnerį ir pamėgdžioti jo veiksmus, taip prarasdami sugebėjimus mokytis iš kitų šunų.
Tyrimas paskelbtas žurnale „PloS One“.
