Tokijo universiteto mokslininkai įrodė, kad naujų dantų galima užsiauginti. Jie pranešė pirmieji iš kamieninių ląstelių išauginę sveiką dantį, kuris išdygo ištraukto danties vietoje.
Tiesa, šis eksperimentas buvo atliekamas su laboratorinėmis pelėmis, tačiau dabar esą jau įrodyta, kad tokia technologija gali būti naudojama ir žmonių labui, teigia specialistai.
Pasak dienraščio „Daily Mail“, Tokijo universiteto mokslininkai identifikavo dviejų tipų kamienines pelių ląsteles, kuriose yra pilna danties auginimo genetinė instrukcija. Šios ląstelės 5 dienas buvo auginamos laboratorijoje, kol iš jų susiformavo mažytis būsimojo danties „pumpurėlis“.
Po to mokslininkai jį transplantavo į pašalinto pelės danties vietą. „Pumpurėlis“ buvo įsodintas į pelės žandikaulį. Po 5 savaičių buvo pastebėta, kad pro pelės dantenas prasikalė naujo danties viršūnėlė. Dar po 7 savaičių naujasis dantis buvo visiškai išaugęs.
Daugybę kartų šį eksperimentą pakartoję japonų mokslininkai priėjo išvadą, kad naujieji bioinžinerijos būdu išauginti dantys yra visiškai sveiki. „Kiekvienas iš jų prasikalė pro dantenas, visuose buvo reikiami komponentai – dentinas, emalis, pulpa, kraujagyslės, nervai ir šaknys“, - sakė vienas šio tyrimo autorių daktaras Kazuhisa Nakao. Pasak jo, nebuvo pastebėta, kad naujieji dantys laboratorinėms pelėms keltų kokių nors maitinimosi sunkumų.
Japonijos mokslininkų tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Pasak Japonijos tyrėjų, kamieninės ląstelės, skirtos dantų auginimui, buvo paimtos iš pelių embrionų, tačiau jų esą būtų galima išgauti ir iš odos ar kitų audinių. Šiuo metu jie svarsto, kaip „dantų auginimo ląstelių“ būtų galima išgauti iš žmogaus organizmo. Labiausiai tinkamu variantu laikomos odos ir danties pulpos ląstelės.
Nors dirbtinai išauginti pelių dantys laikomi svarbiu pasiekimu organų pakeitimo terapijos srityje, mokslininkams dar teks įveikti ne vieną su šia technologija susijusią problemą. Pavyzdžiui, kaip naujuosius dantis išauginti tikslaus dydžio: eksperimentai su pelėmis atskleidė, kad naujieji dantys yra šiek tiek mažesni, nei įprastiniai. Be to, norint šį metodą taikyti žmonėms, procesą reikės pagreitinti, nes natūralūs žmogaus dantys formuojasi ne vienerius metus.
Bioinžinerijos būdu išauginti dantys, pasak ekspertų, sveikatos požiūriu būtų naudingesni už dirbtinius. Manoma, kad pradiniame šios technologijos taikymo žmonėms etape tokie dantys galėtų kainuoti po maždaug 2000 svarų. Panašiai šiuo metu kainuoja ir dantų implantai.
Nors dantų auginimas iš kamieninių ląstelių žada tikrą revoliuciją dantų gydyme, Japonijos mokslininkai perspėja, kad turės praeiti bent 15 metų, kol ši technologija bus pradėta plačiai naudoti.
Svarbu ir tai, kad šis mokslo pasiekimas dar labiau sustiprino viltį, kad, naudojant kamieninių ląstelių tyrimų pasiekimus, iš jų bus galima sėkmingai laboratorijose išsiauginti ir kitų žmogaus organų, pavyzdžiui, širdžių, inkstų ar kepenų, pastebi dienraštis.
