Nors Antarktida neįprastai izoliuota ir šalta, žemynas nuolat sulaukia naujų nepageidaujamų atvykėlių.
Sėklos, grybeliai ir vabzdžiai keliauja ten, kur žmonės, o šiuo atveju – turistai, juos gabena, rašo LiveScience.com.
Visi šie atvykėliai sukuria galimybes invazinėms rūšims įsitvirtinti mažiausiai paliestame pasaulio žemyne ir jo salose.
„Vis dar esame toje stadijoje, kai Antarktidoje yra mažiau nei 10 nečionykščių rūšių ir nė viena jų dar netapo invazine. Jei nesiimsime veiksmų naujų rūšių įsitvirtinimo rizikai minimalizmuoti, niekas nežino, kas nutiks“, – teigė Britų Antarktidos tyrimo tarnybos aplinkosaugos mokslininkas Kevinas Hughesas.
Invazinės rūšys – nečionykštės rūšys, suklestėjusios naujoje gyvenamojoje vietoje ir dažniausiai išstumiančios tenykščius organizmus. Jos kenkia ir žmonėms, nes naikina pasėlius, užteršia vandens kelius ir sukelia begalę kitų problemų.
K. Hughes ir kiti tyrėjai užsimojo nustatyti, kas netyčiomis atkeliauja į kai kurias Antarktidoje esančias tarptautines tyrimų stotis. Viename tyrimų mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 11,2 tūkst. šviežių produktų, pristatomų į devynias tyrimų stotis Antarktidoje ir subantarktinėse salose, esančiose toliau į šiaurę Pietiniame vandenyne, norėdami nustatyti, kas atvežama kartu su jais.
Produktai, tarp kurių buvo visko, pradedant obuoliais ar papjomis ir baigiant ropėmis, atplukdyti iš įvairių pasaulio vietų. Su jais atvykę bendrakeleiviai buvo tokie pat įvairūs. Tarp jų buvo mažiausiai 56 bestuburiai – lervos, drugeliai, amarai ir kt. Kartu su 12 proc. produktų atgabenta ir dirvožemio, o 28 proc. buvo pažeisti mikrobinės infekcijos sukelto puvinio.
„Ar šie skaičiai stebina, ar tai reiškia, kad tai greičiausiai taps problema? Gana sunku pasakyti“, – komentavo tyrime nedalyvavęs Danielis Simberloffas iš Tenesio universiteto Knoksvilyje.
„Esmė ta, kad į kai kurias Antarktidos dalis dabar keliauja pakankamai daug žmonių ir ten nugabenama daugybė organizmų. Turiu manyti, kad tai nėra gerai, o kai kurie jų poaibiai ims kelti gamtosauginių problemų“, – kalbėjo jis.
Šis tyrimas – didesnio bandymo nustatyti, kas atgabenama į žemyną, dalis. Įgyvendindami kitą projektą, K. Hughesas su kolegomis tyrinėjo purvą, kuris atkeliauja su statybinėmis mašinomis, ir aptiko daugybę netenykščių organizmų, tarp kurių buvo apie 40 tūkst. sėklų.
„Kalbant nuoširdžiai, vienintelis būdas, kaip galėtumėme užkirsti kelią netenykščių rūšių įsitvirtinimui, tai nustoti keliauti į Antarktidą, atkirsti visus kelius. Tai, ką galime padaryti, – bandyti sumažinti riziką, o to pasiekti galima imantis paprastų veiksmų“, – kalbėjo J. Hughesas.
Tyrimo autoriai rekomenduoja ne tik geriau apsvarstyti, iš kur į žemyną gabenti maistą, bet ir kaip atsikratyti maisto atliekomis.
Kol kas atvykėlės rūšys žemyne didelės pažangos nepasiekė. Reta, bet ribota sėkme gali pasigirdi maža musė, sugebėjusi įsitvirtinti britams priklausančioje Casey tyrimų stotyje, esančioje Antarktidos žemyninėje dalyje. O Antarktikos pusiasalyje įsigalėjo žydroji Kentukio žolė, teigė D. Simberloffas.
Antarktidos salos sulaukė didesnio svetimšalių organizmų antpuolio nei žemynas. Pavyzdžiui, kita svetimšalė žolė sparčiai plinta Karaliaus Jurgio saloje, esančioje netoli pusiasalio.
Tačiau toliau į šiaurę esančios subantarktinės salos kenčia dar labiau. Kasmet nuo to laiko, kai prieš 200 metų jose ėmė lankytis žmonės, ten kasmet įsigali bent po vieną naują rūšį.
Įsiveržėliams gali pagelbėti ir pasaulinis klimato šiltėjimas, dėl kurio klimato sąlygos ten darosi ne tokios atšiaurios.
