NASA ir Masačiusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai aplink Mėnulį skriejančiam zondui „įrengė“ pribloškiamos spartos interneto ryšį: duomenų srauto sparta ten yra gerokai didesnė nei galėtų pasidžiaugti daugelis interneto naudotojų Žemėje.
Iki šiol kosmoso programose buvo naudojamasi vien radijo ryšiu. Tačiau šios technologijos galimybės jau išsemtos: auga vis didesnių duomenų siuntimo srauto poreikis
Mokslininkai pažymi, kad eksperimento rezultatai juos apstulbino ir atveria plačias trimačių vaizdo įrašų siuntimo bei nuotolinių robotizuotų tyrimų tolimose planetose ir jų mėnuliuose perspektyvas.
Bandomojo eksperimento metu (jis vyko praėjusių metų spalį) iš Mėnulio orbitinio zondo į Žemę lazerio spinduliu išsiųsti duomenys keliavo 622 megabitų per sekundę sparta. Kosminės komunikacijos sistemose naudojamos radijo ryšio priemonės tenkinasi dešimtis kartų mažesne interneto srauto sparta.
„Interneto sparta buvo tiesiog žvėriška, – džiūgavo Linkolno laboratorijos LLCD sistemos kūrėjams vadovavęs Donas Borosonas. – Sistema veikė nepriekaištingai. Koncepcija yra teisinga, sistema funkcionuoja patikimai. Atrodo, esame pasiruošę tiesioginiam eteriui.“
NASA ir MIT priklausančios Linkolno laboratorijos inžinieriai pirmą kartą išbandė abipusį lazerio ryšį tarp Žemės ir Mėnulio. Ryšys veikė apie mėnesį, rašoma „Spectrum IEEE“.
2017 m. NASA planuoja surengti lazerinės komunikacijos misiją LCRD (Laser Communication Relay Demonstration). Jos metu bus mėginama Žemę su geostacionarioje orbitoje skriejančiais palydovais (jie yra maždaug 10 kartų arčiau nei Mėnulis) sujungti lazerine duomenų linija, kuria duomenys bus siunčiami 1 gigabito per sekundę sparta. LCRD misija tęsis 5 m. ir leis įvertinti lazerinių komunikacijos technologijų patikimumą.
Tokios spartos duomenų srautas leistų ne tik siųsti didelės raiškos vaizdo medžiagą, bet ir nuotoliniu būdu (iš Žemės) valdyti mobilias robotizuotas tyrimų stotis kitose Saulės sistemos planetose, jų mėnuliuose ar asteroiduose.
LLCD sistema yra pirmoji NASA dvipusio ryšio lazerinės komunikacijos sistema. Ji ypatinga tuo, kad duomenys čia siunčiami ne radijo bangomis, o lazeriniu spinduliu.
„LLCD eksperimento tikslas – patikrinti šią technologiją ir didinti jos patikimumą, kad ji galėtų būti naudojama ateities kosminėse misijose, – teigia LLCD programos vadovas Donas Cornwellas. – Tokios lazerinio ryšio technologijos įgalintų surengti galbūt net ir robotizuotą misiją į asteroidą. Tyrimų stotis iš asteroido galėtų Žemėn siųsti trimatį didelės raiškos vaizdo signalą.“
Iki šiol kosmoso programose buvo naudojamasi vien radijo ryšiu. Tačiau šios technologijos galimybės jau išsemtos: auga vis didesnių duomenų siuntimo srauto poreikis. Be kita ko, NASA pažymi, kad lazerinis ryšys patirs mažiau trikdžių ir bus ne toks ribotas, koks yra dabar naudojamas radijo ryšys.
„LLCD buvo suprojektuotas taip, kad siųstų 6 kartus daugiau duomenų siųstuvu, kuriam reikia 25 proc. mažiau energijos, – pridūrė D. Cornwellas. – Be to, lazeriai yra atsparesni kosminiams trikdžiams.“
Tikrasis ilgalaikis LLCD eksperimentas bus surengtas NASA zonde LADEE. Tai yra 100 dienų trukmės robotizuota misija, kurią projektavo, sukūrė, integravo, išbandė ir valdys Eimso (Ames) kosminio centro darbuotojai. LADEE Mėnulio orbitą pasieks per 30 parų po starto iš Žemės. LLCD sistema įsijungs vos zondas pradės skrieti aplink gamtinį Žemės palydovą.
Pagrindinis LLCD misijos tikslas – iš Mėnulio į Žemę persiųsti šimtus milijonų bitų per sekundę sparta. Tokia sparta prilygsta daugiau nei 100 didelės raiškos (HD) televizijos kanalų tiesioginei transliacijai. Eksperimento metu bus testuojamos ir LLCD sistemos kaip duomenų imtuvo galimybės: šimtai milijonų bitų per sekundę bus siunčiami ir iš mūsų planetos į Mėnulį.
