Lietuvoje turime bene geriausias interneto magistrales pasaulyje, tačiau jomis vis dar važinėjame automobiliais „Lada“ bei uždirbti iš skaitmeninės erdvės vis dar neišmokome, antradienį konstatavo aljanso „Langas į ateitį“ dešimčio proga surengtos konferencijos „Žinių Lietuva: ką dar turime išmokti?“ dalyviai.
„Lietuva pagal interneto infrastruktūrą yra gal 3–4 pasaulyje – šalia tokių šalių, kaip Japonija ir Pietų Korėja. Vilnius ir Kaunas yra pirmi du miestai pagal interneto greitį Europoje. Dabar turėtume užsidėti sunkų maišą cemento ant pečių, kad visa tai išnaudotume ir nevažinėtume su „Lada“, o persėstume, bent jau prie „Golf“, – kalbėdamas, apie tai, kad pasiekti dabartinę padėtį buvo daug lengviau, nei išnaudoti esamą infrastruktūrą, sakė „Omnitel“ prezidentas Atanas Zabulis.
Neišmokome užsidirbti
Premjero patarėjas Mykolas Majauskas pastebėjo, kad internete pinigus leisti išmokome greitai, tačiau iš jo užsidirbti – dar nelabai.
„Nepakankama skyrėme dėmesio, kaip užsidirbti pinigų. Turime infrastruktūrą, gebančius kurti žmones, stambų verslą, kuris daug prisideda prie tinklo plėtros. Klausimas, ar išnaudojame internetą ne tik kelti produktyvumą, bet ir keisti savo gvenimą? Ar mes pakankamai greitai, efektyviai skirstome laiką, kad užsidirbtume pinigų internetu ar mobiliuoju telefonu?“ – klausė M. Majauskas.
Pasak jo, toliau reikia konstruktyviai plėtoti interneto naudotojų ratą ir tokiu būdu didinti pasitikėjimą technologijomis, mat tik tokioje platformoje galima didinti žmonių kūrybingumą išleisti ir uždirbti pinigus.
„Palinkėjimas ateinantiems dešimt metų – turime išmokti profesonaliai parduoti produktą ar paslaugą. Tikiu, kad per šį laikotarpį atsiras žmonių, kurie mokės profesionaliai pristatyti, parduoti, apginti idėjas ir išnaudoti struktūrą užsidirbti pinigų“, – teigė premjero patarėjas.
Atsisakyti baimių
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kalbėdamas apie ateities iššūkius, teigė, kad pirmiausiai reikia atsisakyti baimių.
„Jų yra aukščiausiuose politiniuose lygiuose ir tos baimės iš dalies neleidžia judėti į priekį. Kiek man tekę dalyvauti mūšiuose dėl balsavimu internetu, supranti, kad visuomenė ir verslas su iniciatyvomis nuėję kur kas toliau nei politikai“, – sakė ministras.
Taip pat jis ragino labiau išmokti girti save ir tai daryti, kada reikia.
„Mes kartais esame kuklūs žmonės – tai geras bruožas, tačiau per jį nepastebime ir nesugebame pranešti pasauliui žinią, kiek mes daug padarėme IT srityje“, – teigė E. Masiulis.
Bankų sektorius su dviračiais
„Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė, vertindama elektroninių paslaugų plėtrą, konstatavo, kad bankų sektorius dar daug turi pasistiebti.
„Kalbant apie bankų sektorių, mes važinėjame tik gerais dviračiais – iki automobilio dar toli. Pagal mokėjimo korteles esame 2–3 nuo galo. Mokėjimo kortelėmis išleidžiame tik 24 proc. pinigų, o estai – 50 procentų. Gal dėl to, kad esame jauna šalis? – sakė ji. – Turime didelį potencialą, bet galimybių visų neišnaudojame. Mums reikia visiems kooperuotis su valstybės institucijomis, kurios turi rodyti kryptį. Kai jose nebus popierių ir viskas bus atliekama el. sprendimais, kai nebus grynųjų ir visa visuomenė norės mokytis ir reikalaus naujų technologijų, tada pasieksime naują lygį.“
Piratų uostas
„Microsoft“ sprendimų sveikatos apsaugai direktorius Centrinei ir Rytų Europai Mindaugas Glodas tikino, kad šiandien pagrindinė problema internete – vartotojas.
„Čia turime didžiausią problemą: kaip laikomės taisyklių, kaip gerbiame vienas kitą. Saugumas yra bene labiausiai opėjanti problema, nes žmonės gyvenimo funkcijas perkelia ten. Turime išmokyti žmones, kaip saugoti asmeninius duomenis. Ačiū Dievui, lyg ir baigėsi tie laikai, kai prisijungimo duomenys buvo laikomi po klaviatūra“, – sakė jis.
Kita problema jis įvardino piratavimą.
„Šiandien Lietuvoje 54 proc. tų „automobilių“ internete važinėja naudodami vogtas dalis. Bandymai su tuo susitvarkyti buvo nesėkmingi: įstatymiškai viskas lyg ir tvarkoje, bet institucijos žiūri pro pirštus. Šiandien pagal interneto srautus matome, kad iš Lietuvos daugiau informacijos išeina nei ateina. Esame turinio kūrėjai? Deja, esame tiesiog puikus piratų uostas, kurio internetinėse saugyklose sukaupti milžiniški kiekiai vogto turinio“, – sakė M. Glodas.
Tai gali tapti kliūtimi, bandant pritraukti investicijas iš užsienio: „Intelektinės nuosavybės savininkas sakys: „Žinai, neateisiu pas tave, nes negerbiat intelektinės nuosavybės ir į tokią valstybę nenoriu investuoti.“
