Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) pranešė antradienį iš Šriharikotos kosmodromo paleidusi pirmąjį šalies istorijoje Marso palydovą. Indijos raketa „Polar Satellite Launch Vehicle“ su „Mangalyaan“, dar vadinamu MOM (Mars Orbiter Mission) palydovu, pakilo 14.45 val. vietos laiku (10.15 val. Lietuvos laiku).
Praėjus 16 minučių po starto ISRO atstovai konstatavo, kad raketos paleidimas įvyko sėkmingai, visos sistemos veikia normaliai. Netrukus po raketos pakilimo MOM palydovas atsiskyrė nuo jos ir ėmė kilti į elipsės formos orbitą aplink Žemę. „Mangalyaan“ skrydis į Marsą prasidės gruodžio 1 dieną.
Jei skrydis į Marsą vyks sėkmingai, „Mangalyaan“ Raudonąją planetą turėtų pasiekti 2014 m. rugsėjo mėnesį. Indijos kosminis aparatas taps Marso palydovu ir iš orbitos vykdys jo geologinius, cheminius, fizikinius ir kitokius tyrimus. Vienas svarbiausių bus metano paieška Marso atmosferoje: pranešama, kad „Mangalyaan“ prietaisai ieškos ir galimai biologinės, ir geologinės metano kilmės požymių.
Indija gali tapti ketvirtąja šalimi, kurios kosminiai aparatai yra pasiekę Marso planetą. Iki šiol tai pavyko tik buvusiai Sovietų Sąjungai, JAV ir Europos Sąjungai. Kitų šalių bandymai tyrinėti Marsą kol kas nebuvo sėkmingi: Japonijos kosminis aparatas „Nozomi“ 2003 m. nesugebėjo pasiekti Marso orbitos, o Kinijos „Yinghuo-1“ kosminis aparatas, turėjęs tapti Marso palydovu, 2011 m. kartu su Rusijos aparatu „Phobos-Grunt“ nuslinko iš klaidingos orbitos aplink Žemę ir nukrito į vandenyną.
Pasak ekspertų, Indijos bandymas įsijungti į Marsą tyrinėjančių valstybių klubą liudija jos mokslinę ir technologinę pažangą, nes Marso palydovo pagaminimas, skrydis į Marsą, aparato valdymas ir mokslinių prietaisų surinktos informacijos perdavimas į Žemę reikalauja atitinkamo žinių ir technologijų lygio.
Numatyta, kad „Mangalyaan“ aplink Marsą suksis 6 - 10 mėnesių. Šio kosminio aparato konstrukcija yra panaši į šios šalies 2008 m. paleistą Mėnulio palydovą „Chandrayaan 1“, tik pritaikyta Marso sąlygoms. Pranešama, kad „Mangalyaan“ veiks 5 moksliniai instrumentai, skirti atmosferos, paviršiaus topologijos, geologijos tyrimams ir Marso palydovų Fobo bei Deimo fotografavimui.
Ambicingiausia Indijos kosminė programa
350 tonų raketos nešėjos, skraidinančios automatinį zondą, startą stebėjo dešimtys mokslininkų skrydžių valdymo centre, Indijai pradedant ambicingiausią misiją nuo jos kosminės programos įkūrimo 1963 metais.
Indija dar niekada anksčiau nemėgino surengti tarpplanetinio skrydžio, o daugiau nei pusė visų iki šiol surengtų skrydžių į Marsą buvo nesėkmingi, įskaitant Kinijos misiją 2011 metais ir Japonijos – 2003-aisiais.
Naujasis zondas tirs Raudonosios planetos atmosferą, ypač didelį dėmesį skiriant metano paieškoms.
Apie Marso orbitinio zondo misiją, Indijoje vadinamą „Mangalyaan“, prieš 15 mėnesių paskelbė premjeras Manmohanas Singhas – tuojau po to, kai žlugo Kinijos mėginimas pasiųsti zondą į Raudonąją planetą, jam nepakilus aukščiau Žemės atmosferos.
Šiai misijai pasirinktas laikas skatino spėliones, kad Indija siekia pademonstruoti esanti šioje srityje pranašesnė už karyboje ir ekonomikoje daug stipresnę kaimynę, nors ISRO tokias prielaidas neigė.
„Mes varžomės patys su savimi srityse, kurias patys sau apibrėžėme, –K.Radhakrishnanas sakė naujienų agentūrai AFP praeitą savaitę. – Kiekviena šalis turi savo prioritetus.“
Mažo automobilio dydžio aukso spalvos zondas buvo surinktas paskubomis, o jį iškels daug mažesnė raketa nešėja, negu naudojamos JAV arba Rusijos.
Ta 350 tonų sverianti raketa nėra pakankamai galinga, kad iškart skrietų Marso link, todėl beveik mėnesį suksis aplink Žemę, kol įgis pakankamą greitį, kad ištrūktų iš mūsų planetos traukos zonos.
Tik tuomet prasidės antrasis etapas devynių mėnesių kelionėje, kuri taps svarbiu išbandymu Indijos mokslininkams, prieš penkerius metus pasiuntusiems zondą „Chandrayaan“ į Mėnulį.
Daugiau nei pusė visų iki šiol surengtų skrydžių į Marsą buvo nesėkmingi, įskaitant Kinijos misiją 2011 metais ir Japonijos – 2003-aisiais. Raudonąją planetą iki šiol yra pasiekę tik JAV, Rusijos ir Europos Sąjungos aparatai.
„Labai jaudinausi per misiją į Mėnulį, tačiau pamatęs, su kokiu tikslumu mūsų žmonės nuskraidino „Chandrayaan“ į tą orbitą, dabar turiu jais pasitikėti“, – Indijos kosminės programos vyriausiasis mokslininkas Jitendra Nathas Goswami (Džitendra Natas Gosvamis) sakė AFP.
Visas šis projektas kainavo tik 4,5 mlrd. rupijų (184,8 mln. litų) – šešis kartus mažiau negu Marso zondas, kurį JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) planuoja paleisti po 13 dienų.
„Netikėjome, kad jie sugebės paleisti (Marso zondą) taip anksti, – naujojo NASA Marso tyrimų aparato projekto mokslininkas Joe Grebowsky (Džo Grebovskis) sakė AFP. – Jeigu jiems pasiseks, tai bus fantastiška.“
Mokslininkas pabrėžė, kad į Marsą, kuris nuo Žemės būna nutolęs 50–400 mln. kilometrų, nuskraidinti kosminį aparatą daug sudėtingiau negu surengti skrydį į Mėnulį.
„Kai paleidžiat raketą į Marsą, turit atsižvelgti, kad jis nuskries labai toli, kol jūs ten atsidursite. Tuo tarpu Mėnulis yra gana arti“, – aiškino jis.
Indija pastaruoju metu taip pat patyrė nesėkmių – kai valdymų centras prarado ryšį su „Chandrayaan“ 2009-aisiais ir kai nauja didesnė raketa nešėja sprogo tuojau po starto 2010 metais.
Ši šalis dar niekada anksčiau nemėgino surengti tarpplanetinio skrydžio, todėl teko sukurti visiškai naujas technologijas, kad zondas galėtų veikti automatiškai, mat ryšio signalai tarp Žemėsi r Marso skrieja apie 12 minučių.
Ši programa taip pat buvo kritikuojama, jog šalis, kuri nesugeba tinkamai pamaitinti visų savo žmonių ir kurioje daugiau nei pusė gyventojų neturi tualetų, neturėtų švaistyti pinigų kosminiams skrydžiams.
Jungtinės Valstijos kol kas yra vienintelė šalis, sėkmingai nutupdžiusi kibernetinius zondus ant Marso paviršiaus. Naujausiu iš jų tapo beveik toną sveriantis robotas „Curiosity“, kuris Raudonojoje planetoje nusileido pernai balandį.
Vienas iš to aparato atradimų, regis, sumažino potencialią Indijos misijos reikšmę: Marso atmosferoje mėginama rasti metano, kuris pagrįstų prielaidą, jog kadaise toje planetoje galėjo būti primityvi gyvybė.
Rugsėjį paskelbti „Curiosity“ tyrimų duomenys parodė, kad marsaeigis Raudonosios planetos atmosferoje aptiko tik menkų metano pėdsakų.
„Atminkite, kad („Curiosity“ metano tyrimai) buvo atlikti tik vienoje vietoje. Vienas taškas nieko nesako apie visą planetą“, – sakė J.N.Goswami, kuris buvo Mėnulio misijos mokslinės programos vadovas.
NASA, kuri paleis Marso atmosferą tirsiantį zondą „Maven“ lapkričio 18 dieną, padeda ISRO spręsti ryšių problemas. Palaikyti ryšį su zondu taip pat padės du Indijos laivai, kurie plaukios Ramiajame vandenyne.
Anksčiau stebint per teleskopus Marse buvo pastebėti metano debesys, tačiau vykdant tyrimus pačioje planetoje didesnio šių dujų kiekio iki šiol nebuvo rasta.
Metaną Žemėje daugiausiai išskiria mikroorganizmai, tad aptikus tų dujų galbūt būtų patvirtinta prielaida, jog kokios nors formos gyvybė galėjo egzistuoti planetoje, kuri, mokslininkų nuomone, kadaise turėjo vandenynus.
