Kompanija IBM seniai ir intensyviai kuria puslaidininkių mikroschemų aušinimo skysčiu sistemas, kurios būtų tiesiogiai integruojamos į mikroschemų kristalus. Manoma, kad panašus metodas suteiks galimybę kurti iš kristalų daugiaaukštes konstrukcijas, tuo tarpu iš kiekvieno tokio žemiau esančio aukšto paprastais metodais pašalinti šilumą bus sunku arba neįmanoma. Tačiau visa tai kompanijos tikrai nesustabdo. Idealiu atveju, kaip teigia IBM mokslininkai, šaldymo skystis turėtų ne tik aušinti mikroschemą, bet ją ir pamaitinti, kaip tai daro kraujas galvos smegenyse.
Reikia sutikti, kad tai yra vis ta pati kova už skaičiavimų energetinį efektyvumą. Šiuo metu skaičiavimams vidutiniškai sunaudojama maždaug 2 % elektros energijos, tuo tarpu 98 % sąnaudų tenka aušinimui ir kitiems dalykams. Savo ruožtu galvos smegenyse aušinimui suvartojama tik 10 % energijos. Skaičiavimams tenka net 40 % energijos, tuo tarpu nervinių impulsų perdavimui – 50 %. Kaip jau žinome iš biologijos pamokų, kraujas ne tik maitina ląsteles, bet ir šalina perteklinę šilumą. Būtų tikrai nuostabu, jei atsirastų tokia sistema, kuri analogiškai veiktų ir mikroschemose. Tuomet skaičiavimų tankis ir efektyvumas išaugtų net ne procentinėmis dalimis, o kartais.
Kad aušinimo skystis galėtų maitinti mikroschemas, jam reikia suteikti elektrolito savybių – galimybę pernešti įkrautus jonus. Tokio „vandentiekio“ sienelės mikroschemų viduje turės būti išvedžiotos kaip elektrodų sistemos (panašiai kaip akumuliatoriuose). Tuomet aušinimo skysčio cirkuliacija mikroschemos viduje galėtų pasiimti šilumą ir perduoti energiją, o kažkurioje vietoje atsivėsinti ir vėl įsikrauti. IBM tikina, kad tokia idėja nėra tokia fantastiška, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kompanijos atstovai teigia, kad aušinimo skysčio – elektrolito projektas yra dalis programos, kuri numatyta kuriant būsimąją australų radijo superteleskopo informacinę sistemą. Formaliai projektas numato sistemą, kurioje bus dirbama su „dideliais duomenimis“. IBM partneriais bus vienas iš Olandijos institutų bei Pietų Afrikos Respublikos valstybinės institucijos.
Radijo teleskopas bus statomas vienoje iš Australijos dykumų. Projektą numatoma užbaigti 2024 metais. Galima tikėtis, kad iki to laiko IBM sugebės sukurti silicio struktūras, kurios galės kopijuoti galvos smegenų darbą tiek savo konstrukcija, tiek savo logika, nors pastarasis aspektas jau kvepia pažangiu dirbtiniu intelektu (ar tik nesugalvos IBM mokslininkai surengti viktorinos tarp savo „intelektualaus“ superkompiuterio „Watson“ ir ateivių, jei tik tokius Visatos platybėse ras būsimas radijo teleskopas?).
