Astronomams jau senokai žinoma, jog esant tam tikromis sąlygoms, dvinarei žvaigždei užklydus pernelyg arti supermasyvios juodosios skylės, ji gali būti išsukta taip, jog viena iš sistemos narių liks skrieti aplink juodąją skylę, o kita šiurpiu greičiu bus išsviesta į tarpžvaigždinę erdvę.
Paaiškėjo, jog panaši lemtis įmanoma ir planetų atveju, o šitaip įgreitinta planeta tarpžvaigždinę erdvę skrostų 48 mln. km/h greičiu. Tai – vieni greičiausių objektų Visatoje.
Nauji Harvardo – Smitsono centre atlikti tyrimai byloja, jog „hipergreitosios planetos“, neskaitant subatominių dalelių, yra didžiausiu greičiu mūsų galaktiką paliekantys objektai. Paprastai tokios planetos švilpia 11 – 16 mln. km/h greičiu, tačiau susidarius tam tikroms sąlygoms, iš galaktikos jos gali būti išsviestos kur kas didesniu greičiu.
Tyrėjų kolektyvas sumodeliavo dvinarės žvaigždžių sistemos situaciją, kai sistema priartėja prie juodosios skylės, o aplink kiekvieną iš sistemos žvaigždžių sukasi po keletą planetų. Kompiuterio modeliavimo rezultatai atskleidė, jog tais atvejais, kai juodosios skylės gravitacija suplėšo dvinarę sistemą, erdvėn išsviestoji žvaigždė su savimi „pasiima“ ir savąsias planetas. Taip pat buvo nustatyta, jog planetos juodosios skylės „greitintuve“ šitaip įgreitėti gali ir savarankiškai, be savo žvaigždės pagalbos.
Tiesa, atrasti svaiginančiais greičiais skriejančių planetų astronomams dar nėra pavykę. Tokie dangaus kūnai turėtų būti labai blyškūs ir judantys išties nepaprastai greitai. Tuo atveju, jei planeta aplink savo žvaigždę skrieja itin artima trajektorija, išsviesta į tarpžvaigždinę erdvę ji liks suktis aplink savąjį šviesulį. Šis, žinoma, nuo galaktikos centro tols svaiginančiu greičiu. Jei pavyktų aptikti tokią hipergreitą žvaigždę, galbūt astronomams pavyktų užfiksuoti aplink ją skriejančios planetos tranzitą – tokiu pat metodu, kokiu galaktikoje aptinkamos kitos egzoplanetos.
