Antarktidoje nukritęs meteoritas pateikė papildomų įrodymų teorijai, kad gyvybės Žemėje svarbiausi komponentai susiformavo ne Žemėje.
JAV Arizonos universiteto mokslininkų komanda, tirdama 1995-aisiais rastą meteoritą „CR2 Grave Nunataks 59229", aptiko jame palyginti didelius amoniako ir amino rūgščių kiekius.
„CR2" yra vienas iš chondritų – meteoritų, kuriuose yra gausu organinės kilmės medžiagų, o didžioji dalis originalios cheminės sudėties yra nepakitusi.
Specialistai iki šiol bando išsiaiškinti, kaip Žemėje atsirado amoniako dujų, kurios prisidėjo formuojantis pirmosioms gyvų organizmų molekulėms.
Iš pradžių manyta, kad amoniako išsiskyrė, kai planetos atmosferoje esantis azotas galėjo jungtis su kitais elementais. Tačiau dabar mokslininkai mano, kad anomis sąlygomis azoto molekulės buvo linkusios jungtis visų pirma tarpusavyje, suformuodamos inertiškas azoto dujas N2. Šiose dujose ryšiai tarp atomų yra stabilūs ir stiprūs, todėl jų molekules sunku išskaidyti arba sujungti su kitomis medžiagomis.
Azoto ir vandenilio atomai jungiasi į amoniako dujas tik esant tam tikroms sąlygoms, kurių pirmapradėje Žemės atmosferoje, kaip manoma, nebuvo.
„Geocheminiai duomenys, kurių turime apie pirmapradę Žemės atmosferą, negali paaiškinti pastovaus amoniako dujų išsiskyrimo", - teigia profesorė Sandra Pizzarello su kolegomis.
Taigi mokslininkai pradėjo žvalgytis alternatyvių amoniako šaltinių ir nusprendė paieškoti jų meteorituose, tokiuose, kaip „CR2 Grave Nunataks 59229".
Pririnkę meteorito miltelių, specialistai stebėjo, kaip juos veikia vanduo, karštis bei aukštas slėgis, ir išanalizavo gautus junginius.
Paaiškėjo, kad uolienos ekstremaliose sąlygose išskiria angliavandenių ir didelius kiekius amoniako, kuriame gausu azoto. Svarbiausia tai, kad šio azoto atmainos skiriasi nuo visų, dabar egzistuojančių Žemėje. Tai reiškia, kad amoniako dujų per eksperimentą galėjo išskirti tik meteoritas, atmetant atsitiktinių išorės šaltinių prielaidą.
„Atradimas verčia galvoti apie tai, kad CR2 meteoritas susiformavo sąlygose, kuriose amoniako buvo gausu", – rašo autoriai. Tokia aplinka, jų manymu, buvo pirmasis laiptelis link gyvybės Žemėje.
