Jusu ziniai:
Siu isdziovintu ir uzsaldytu bakteriju Deinococcus radiodurans (ex Raj et al.) Brooks and Murray,
- galima nusipirkti:

-ju kaina 205 doleriai!
-ATCC numeris BAA-816,
-atrasta 1956m gyvuliu mesoje.
-Saugykla: MJ Daly,
-biologinis pavojingumas- 1 (nepavojinga)

Kodel BNS/ELTA/lietuviu kalbos komisijos nachalnike Smetankina, neraso Lotynu rasmenu asmenvardziu ir geografiniu pavadinimu originalu kalba?!

(kirilica ar ieroglifai neieina i tema)..

-jie "mokslo skyriuje" bruka 40 metu senumo zinias, reklamuoja kazkokius Brazilijos mokslininkus, kurie nieko neprisidejo prie Deinococcus radiodurans,

-ir si pliurpala skelbia per rusu propagandos BNS/ELTA urvus is Vilniaus.

Blogai, labai blogai!
Tai mes, Lietuva einame i Vakarus?

Ar ne?

o kas mums trukdo?

*Jei BNS/ELTA suede rusiskos vobla su Deinococcus radiodurans ir rusiskai pratrydo,

-jiems reikia isgerti 1 litra rusisko samagono ar techninio dinaturo ir nukenksminti pilve isimetusias bakterijas.

Prasau liautis perspausdineje BNS/ELTA/kremlin kirilica vartalus, kurie rusina Lietuva...
-kuomet Vakaru spaudoje yra zymiai pilnesne informacija!

****"Deinococcus radiodurans" bakterija 1956 m atrado Amerikos mokslininkas Arthur W. Anderson Žemės ūkio Eksperimento stotyje, Corvallis mieste, Oregon'o valstija;

D. radiodurans yra gana didelė rutulio, "uogos" formos bakterija, kurios skersmuo 1,5 iki 3,5 mikronu.

(1 mikronas =viena tukstantoji milimetro dalis).

Jos genoma sudaro dvi apykaitinės chromosomos: viena turi 2.650.000 bazių porų ilgumo ir kitos cromosomos 412000 bazių porų ilgumo.

Deinococcus radiodurans bakterija turi taip pat apie plazmidės 177.000 bazinių porų ir apie 46000 bazinių porų megaplazmides.

Bakterijoje yra apie 3195 genų.

** Yra idomi bakterijos ypatybe:

-bakterija paveikus 1,5 milijonu radiacijos doze (3000 kartu virsyjancia zmogaus mirtina doze),

- kuri pazeidzia chromosomu DNR struktura ir ja suardo,
*** bet po keliu valandu "atsistato/pasveiksta"!

Sis "isgyjimo genas" gali buti pritaikyta zmogaus GYDYMUI nuo VEZIO..

Cia XVII a. sugalvota teorija jei ka.