Mokslininkai atrinko žemiškosios gyvybės atstovus, kurie bus pirmą kartą išsiųsti į svetimą planetą. Šių metų spalį jie iškeliaus į Marsą, o po 3 metų sugrįš namo, į Žemę.
Specialistų atrinktos kelios Žemės mikroorganizmų, pirmuonių ir augalų rūšys bus „įpakuotos“ specialioje kapsulėje, kurią Rusijos kosminis zondas iš pradžių nuskraidins į Marso orbitą, o po to – į jo palydovą Fobą, rašo britų dienraštis „The Guardian“. Šis eksperimentas, pavadintas LIFE (Living Interplanetary Flight Experiment) santrumpa, turi padėti išsiaiškinti, ar gyvi organizmai gali nuo kosminės radiacijos neapsaugotoje aplinkoje ištverti ilgalaikes keliones. Tai leistų patvirtinti arba paneigti vadinamąją panspermijos teoriją, tvirtinančią, kad primityvūs organizmai gali metų metais keliauti kosmosu ir „apgyvendinti“ kelyje sutiktas planetas. Tokiu būdu gyvybė esą galėjo atsirasti ir pačioje Žemėje.
„Kai kurie mokslininkai mano, kad pirmieji gyvi organizmai Saulės sistemoje atsirado Marse. Po to, planetą „bombarduojant“ meteoritams, kartu su nuolaužomis jie galėjo būti išmesti į kosminę erdvę ir vėliau pasiekti Žemę“, - teigia JAV organizacijos „The Planetary Society“, suteikusios 1 mln. dolerių paramą LIFE eksperimentui, atstovas Bruce‘as Bettsas. Pasak jo, Žemėje galėjo prasidėti šių primityvių organizmų evoliucija, atvedusi iki gyvūnų ir žmonių. „Kitaip tariant, visi mes iš tikrųjų galėtume vadintis marsiečiais“, - priduria jis.
Pasak dienraščio, prieštaringai vertinamą idėją, kad paprastos gyvybės formos gali išlikti gyvybingos ilgų kosminių kelionių metu, remia neseniai atrastos bakterijų rūšys, kurios gali gyventi verdančiame rūgščiame skystyje, branduoliniuose reaktoriuose, vandenyno dugno plyšiuose ir kitoje gyvybei atšiaurioje aplinkoje. Tačiau iki šiol gyvų organizmų atsparumas šalčiui, radiacijai ir kitiems kosminės erdvės veiksniams ilgų kelionių metu nebuvo tirtas. Biologiniai eksperimentai būdavo atliekami tik aplink Žemę skriejančiuose palydovuose ir kosminėse stotyse, tačiau dėl saugančio mūsų planetos magnetinio lauko poveikio jų rezultatai neleidžia spręsti apie sąlygas gyvybei vadinamajame giliajame kosmose.
„Žemoje Žemės orbitoje organizmus nuo kosminių spindulių ir intensyvios Saulės radiacijos saugo galingas Žemės magnetinis laukas. Todėl patikrinti, ar bakterijos bei kiti organizmai gali atlaikyti tarpplanetines keliones, kelių šimtų kilometrų aukštyje virš Žemės skriejančiuose palydovuose ar kosminėje stotyje neįmanoma“, - tvirtina B. Bettsas.
Tačiau netrukus LIFE eksperimento vykdytojai turės tokią galimybę. Šių metų spalį iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane pakils raketa nešėja „Zenit“ su Rusijoje sukurtu „Phobos-Grunt“ kosminiu zondu. Šios ekspedicijos tikslas – Marso ir jo palydovo Fobo tyrimai.
„Phobos- Grunt“ misija truks 34 mėnesius. Per tą laiką kosminis zondas turės nuskristi į Marsą, įeiti į jo orbitą, atlikti numatytus planetos tyrimus, o po to priartėti prie jo palydovo Fobo ir ant jo nusileisti. „Phobos- Grunt“ zondas paims Fobo grunto pavyzdžius ir specialiu kosminiu aparatu išsiųs juos į Žemę, pats likęs tęsti Fobo tyrimų programą.
Kartu su Fobo grunto pavyzdžiais į Žemę sugrįš ir LIFE kapsulė – beveik 8 cm skersmens iš titano pagamintas konteineris, kuriame bus ypatingu atsparumu radiacijai pasižyminčios bakterijos Deinococcus radiodurans, alaus mielių grybelis, itin ekstremalių temperatūrų, slėgio ir sausros nebijantys lėtūnai (Tardigrada) – 0,5 mm dydžio gyvūnai, baltažiedžio vairenio (Arabidopsis thaliana) sėklos bei amžinajame Sibiro įšale gyvenantys mikroorganizmai.
Jiems sugrįžus į Žemę mokslininkai pirmą kartą galės ištirti žemiškosios gyvybės pokyčius tolimų kosminių kelionių metu ir sužinoti atsakymą į klausimą, ar gyvybė Žemėje iš tikrųjų galėjo atsirasti iš kosmoso. Plačiau apie „Phobos- Grunt“ misiją pasakojama šiame vaizdo siužete.
