Naujausio tyrimo duomenimis, tokie iš pažiūros įprasti neigiami veiksniai kaip kenksmingomis medžiagomis ar automobilių išmetamosiomis dujomis užterštas oras arba kitų rūkomų cigarečių dūmai jūsų sveikatai potencialiai yra pavojingesni nei radioaktyviosios nuosėdos po branduolinio sprogimo, rašo D.Britanijos dienraštis „Times“.
Radiacijos poveikio žmonėms po 1945 m. JAV subombarduotų Japonijos miestų ir 1986 m. įvykusios Černobylio AE avarijos tyrimai atskleidė, kad žala po sprogimo gyviems išlikusiems žmonėms buvo adekvati (ar net šiek tiek mažesnė) kitoms išplitusioms blogybėms – oro užterštumui, rūkymui bei nutukimui.
Persikėlimas iš atokaus Škotijos miesto į užterštą Londono centrą gali pakenkti jūsų sveikatai labiau nei savanoriškas gyvenimas užterštoje draudžiamoje zonoje aplink Černobylį, teigia dienraštis.
Kai 1986 m. balandžio 26 d. šioje atominėje elektrinėje įvyko sprogimas, milijonai žmonių gavo potencialiai pavojingą radiacijos dozę. Tačiau naujausi tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad šią katastrofą ar Japonijos miestų bombardavimą išgyvenusiems žmonėms radiacija žalos padarė mažiau, nei buvo manyta.
Numetus atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio nuo pačių sprogimų, nudeginimų ir spindulinės ligos žuvo daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.
Tačiau moksliniai duomenys rodo, kad užkietėjęs rūkalius dėl šio žalingo įpročio vidutiniškai iš savęs atima 10 gyvenimo metų. O tie, kurie būdami 35-erių turi antsvorį (kai kūno masės indeksas viršija 40), gali sutrumpinti savo gyvenimą nuo 4 iki 10 metų.
Tuo tarpu po atominio bombardavimo likusių gyvų žmonių, buvusių 1,5 kilometro spinduliu nuo sprogimo epicentro ir gavusių stiprias radiacijos dozes, gyvenimas vidutiniškai sutrumpėjo vos 2,6 m. Tai patvirtina žurnale „Public Health“ paskelbto tyrimo duomenys. Visi ištirtieji sveikatai pavojingi branduolinio sprogimo veiksniai gyventojų mirtingumo rodiklį padidino santykinai nedaug – tik 1 proc.
1 proc. mirtingumo padidėjimas dėl radioaktyvaus apšvitinimo ekvivalentiškas rizikai paskesniame amžiuje susirgti neišgydoma vėžio forma – tikimybė šiuo atveju siekia 1: 100.
Tačiau jei gyvenate po vienu stogu su rūkančiu žmogumi, pavojus numirti nuo pasyvaus rūkymo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų jums padidėja 1,7 proc., tvirtina mokslininkai. O žalingas užteršto oro poveikis Londono centre lyginant su miestu Škotijoje mirties riziką padidina 2,8 proc.
Pasak tyrimą atlikusio Ekologijos ir hidrologijos centro mokslininko Jimo Smitho, plačiai žinoma, kad net palyginti nedidelės radiacijos dozės gali sukelti nepagydomos formos vėžį. Tačiau visiškai suprantamą radiacijos baimę reikėtų vertinti kitų grėsmių, su kuriomis mes susiduriame kasdieniniame gyvenime, kontekste, rašo „Times“. Hirosimos ir Nagasakio bombardavimai pražudė maždaug 210 tūkstančių žmonių. Tačiau tie, kurie gavo maksimalią radiacijos dozę, bet liko gyvi, pragyveno vidutiniškai ilgiau už rūkančius ir dėl didelio antsvorio kenčiančius žmones.
Londone surengtoje spaudos konferencijoje daktaras Smithas pripažino, kad jo rezultatų nereikėtų laikyti universaliais, nes atliekant skaičiavimus nebuvo atsižvelgta į socialinius veiksnius ir gyvenimo būdo ypatumus. Tai priežastys, kurios potencialiai kur kas labiau atsiliepia sveikatai.
„Londono Kensingtono ir Čelsio rajonų gyventojai, nepaisant užteršto oro, išsiskiria iš kitų šalies gyventojų maksimalia tikėtina gyvenimo trukme“, - tvirtina Smithas. Kalbėdamas apie ilgai trukusio savo darbo draudžiamoje zonoje aplink Černobylį rezultatus, jis pareiškė, kad ankstyvos mirties pavojus jos gyventojams iš tikrųjų nėra didesnis už riziką, su kuria susiduria daug metų kenčiantys nuo pasyvaus rūkymo ar pernelyg nutukę žmonės.
Kas žudo žmones?
Vidutinė statistinė rizika numirti per 1 metus nuo šių priežasčių:
10 cigarečių per dieną – 1:200
Širdies ligos – 1:300
Visų onkologinių ligų – 1:400
Radiacijos (natūralus fonas) – 1:7700
„British Airways“ lėktuvo avarijos –1:12 milijonų
Rizikingi užsiėmimai:
Šie užsiėmimai tokie pat pavojingi, kaip ir 1 milizyverto (mSv) apšvitinimo dozė. Tai 5 iš 100 mirčių D. Britanijoje priežastys.
Surūkyti 70 cigarečių (vėžys, širdies ligos).
Išgerti 25 litrus vyno (kepenų cirozė)
Išbūti 50 valandų anglies šachtoje (plaučių liga antrakozė)
300 minučių plaukti baidare (nelaimingi atsitikimai)
Nuvažiuoti 800 km dviračiu (nelaimingi atsitikimai)
Nuvažiuoti 12 000 km automobiliu (nelaimingi atsitikimai)
Suvalgyti 2000 šaukštų žemės riešutų sviesto (kepenų vėžys, sukeltas aflatoksino B).
