Praėjusį mėnesį „Google" verslo operacijų vadovas Laris Alderis (Larry Alder) pareiškė, jog interneto vartotojai vienu žingsniu priartėjo link galimybės naudotis „Super Wi-Fi" technologija. „Google" administruos vieną iš duomenų bazių, skirtų belaidžio ryšio signalų pasiskirstymui sekti, o didesnė ryšio sparta bus pasiekiama išnaudojant laisvus licenzijuotų radijo dažnių diapazonus.
Remiantis Alderio teigimu, JAV Federalinė komunikacijų komisija (FCC) „sąlyginai paskyrė" devynias kompanijas (pdf), tarp kurių yra ir „Google", tapti šiai technologijai įgyvendinti reikalingų duomenų bazių administratorėmis. Šios kompanijos koordinuos laisvų TV kanalų (kurie dar kartais vadinami „baltosiomis erdvėmis", angl. "white spaces") naudojimą didelės spartos belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti.
„Paskirtieji administratoriai turės sukurti duomenų bazes, kurios yra būtinos norint rinkai pateikti naują plačiajuosčių ryšio įrenginių klasę. Šie įrenginiai galės veikti išnaudodami TV kanalams priskirtą dažnių spektro intervalą", – sakoma oficialiame FCC pranešime. Šiame spektro diapazone perduodami signalai galės užtikrinti didesnį ryšio atstumą, lyginant su kitomis šiandieninėmis belaidžio interneto ryšio technologijomis. Esminis pranašumas bus tas, kad šiems įrenginiams nereikės išskirti papildomų dažnių diapazonų, t.y. jie veiks naudodami laisvus TV signalų dažnių kanalus. Duomenų bazėse bus saugoma informacija apie laisvųjų kanalų („baltųjų erdvių") pasiekiamumą tam tikroje vietovėje, registruos informaciją apie konkrečių įrenginių naudojamus dažnius ir tokiu būdu padės užtikrinti, kad įrenginių signalai nekliudytų vienas kitam. Su šia technologija suderinami įrenginiai privalės turėti kokio nors tipo geografinio pozicionavimo technologiją ir pagal faktinės buvimo vietos informaciją automatiškai suderins naudojamus dažnius su konkrečia duomenų baze.
Alderis užsimena, jog tai yra didelis žingsnis pačiai „Google", kadangi kompanija ne vienerius metus rėmė neužimtų radijo dažnių pritaikymą didelės spartos plačiajuosčiam interneto ryšiui tiekti. Tiesa, šio metodo trūkumas tas, kad minėtieji administratoriai gali vienokia ar kitokia forma apmokestinti savo paslaugas. Šiuo metu „Google" atstovai tvirtina, jog kompanija „neturi jokių planų rinkti mokesčius iš technologija besinaudojančių vartotojų".
Anksčiau rinkos atstovai baiminosi, jog administratoriai gali panaudoti savo duomenų bazėse saugomą informaciją nesąžiningos konkurencijos tikslais, pavyzdžiui, surinkdami informaciją apie konkrečius vartotojų naudojamus įrenginius. Remdamasi tokia prielaida, FCC paskelbė papildomą reglamentą, kuriuo uždraudė šią informaciją rinkti konkuravimo tikslais.
Tiesa, vartotojai „Super Wi-Fi" įrenginius išvys dar negreitai. Signalams sekti skirtos duomenų bazės dar nesukurtos, o pati technologija dar nėra išbandyta bent kiek reikšmingesniu mastu. Be to, FCC planuoja įvesti papildomus patikros mechanizmus, kurie užtikrins, jog administratoriai seka FCC nustatytas taisykles. Kitais aštuoniais šių duomenų bazių administratoriais tapo „Comsearch", „Frequency Finder Inc.", „KB Enterprises LLC" kartu su „LS Telcom", „Key Badge Global LLC", „Neustar Inc.", „Spectrum Bridge Inc.", „Telcordia Technologies" ir „Wsdb LLC". Planus naudoti naująjį duomenų perdavimo dažnių spektrą jau patvirtino pati „Google", „Hewlett-Packard", „Microsoft" ir „Sprint Nextel".
