Mokslininkai patvirtino mirusiomis laikomose galvos smegenyse egzistuojant neįprastas aktyvumo formas. Monrealio universiteto (Kanada) neurofiziologai atrado, kad nervinės ląstelės išsaugo kai kurias nežinomas aktyvumo formas ir toliau keičiasi neuroimpulsais net ir tada, kai smegenys laikomos negrįžtamai mirusiomis – kai jų mirtį liudija tiesi elektroencefalogramos linija. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „PLoS One.“
„Kolega iš Rumunijos Bogdanas Florea papasakojo apie nepaaiškinamą fenomeną, kurį jis pastebėjo sekdamas supergilios komos būsenoje dėl vaistų perdozavimo atsidūrusį pacientą, – pareiškė tyrimo autorius, Monrealio universiteto neurofiziologas Florinas Amzica. – Supratome, kad jo smegenyse kažkoks aktyvumas tebebuvo išlikęs, o anksčiau tai buvo laikoma neįmanomu dalyku.“
F. Amzica su kolegomis patvirtino mirusiomis laikomų smegenų neįprastą aktyvumą – šį fenomeną tyrėjai pastebėjo tyrinėdami keleto komos būsenoje atsidūrusių kačių galvos smegenų nervines ląsteles.
Nepaisant to, kad elektroencefalografas brėžė tiesų spindulį, reiškiantį, kad smegenys yra mirusios, giluminėse galvos smegenų zonose visų komos būsenos kačių atvejais buvo registruojamas tam tikras silpnas apsikeitimas elektromagnetiniais impulsais, kurį mokslininkai pavadino „niu-kompleksais“.
Anot neurofiziologų, tokie procesai vyko smegenų srityje, kuri vadinama hipokampu – atminties ir informacijos apdorojimo centre. Dalis užfiksuotų signalų buvo perduodami į apatinius smegenų žievės sluoksnius.
Tyrėjai yra linkę manyti, kad niu-kompleksai gali paaiškinti, kodėl žmogaus kūnas geriau už kitus susidoroja su rimtomis smegenų ir kitų kūno dalių traumomis, kai nukentėjusysis yra komos būsenos. Tiesa, tam dar reikės papildomų tyrimų.
„Kitas labai svarbus mūsų atradimo aspektas – dabar mes turime įrodymus, kad galvos smegenys gali išgyventi komą, jei tarp neuronų išlieka ryšių struktūra, – pabrėžė tyrimo bendraautorius Danielis Kroegeris iš Monrealio universiteto. – Be to, paaiškėjo, kad hipokampas gali siųsti „įsakymus“ į galvos smegenų žievę, kuri šiaip jau kontroliuoja hipokampą. Dabar galėsime tyrinėti, kaip komos būsenoje naudojantis hipokampo aktyvumu įsimenama ir atsimenama informacija.“
