Paslydimas ant banano žievės arba apsipylimas kava nėra tie veiksmai, kuriuos norėtumėte pademonstruoti būdami su potencialiu mylimuoju/mylimąja. Tačiau jei jūsų dėmesio objektas jau šiek tiek jumis žavisi, kokia nors klaidelė gali būti puiki strategija padidini prielankumą, rašo united-academics.org.
Daktaras Elliotas Aronsonas studijavo nerangumo ir klaidų poveikį patrauklumui ir atrado reiškinį, kurį pavadino „nerangumo efektu“. Čia kalbama apie paprasčiausią tiesą, kurią žino daugelis: tobuli žmonės gąsdina.
Žinomiausias mokslininko eksperimentas – studentų, norinčių dalyvauti viktorinoje, atranka. Kai kurie atrankos dalyviai yra beveik tobuli kandidatai – jie atsako į daugelį klausimų, jų gyvenimo aprašymai yra puikiai parengti. Kiti atsakinėja vidutiniškai, arba žino tik apie 30 procentų atsakymų ir nevengia prisipažinti, kad yra padarę klaidų ir turi nusivylimų.
Asmenys, kurie klausėsi įrašų, buvo paprašyti įvertinti, ar jie laiko dalyvius tinkamais ir patraukliais. Beveik tobuli kandidatai beveik visada įvertinami kur kas geriau nei visi kiti. Tačiau tęsiantis interviu perklausoms nutinka įdomus dalykas.
Staiga į viktoriną norintis patekti studentas ima atsiprašinėti: vaje, išpyliau kavą ant savo naujo kostiumo. Tuojau pat mokslininkas vėl prašė įvertinti studentų kompetentingumą ir patrauklumą.
Tie beveik tobuli dalyviai, kuriuos klausytojas jau buvo pamėgęs, buvo įvertinti dar geriau. Tuo tarpu silpniau pasirodę pretendentai po apsilaistymo kava gavo dar mažesnius vertinimus.
Taigi, prieš nerangiai pasielgdamas pirmiausiai įvertinkite, kiek gerai jus vertina asmuo, kuris pamatys jūsų klaidą.
