Pasaulio geoinžinerijos specialistai su klimato atšilimu siūlo kovoti įvairiais, vienas už kitą drąsesniais būdais. Tačiau ar bandydami pabėgti nuo vienos bėdos neprisišauksime naujų?
Apie siūlymus sustabdyti klimato kaitą, pavyzdžiui, sklaidant debesis, kad jie sulaikytų mažiau nuo Žemės kylančios šilumos, prisotinti juos specialiomis medžiagomis, kad mažiau šilumos pasiektų Žemę arba sustabdyti ledynų tirpimą Arktyje, kalbamės su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėju profesoriumi Arūnu Bukančiu.
Pasekmių niekas neprognozuoja
,,Kad ir kokie drąsūs būtų pasaulio geoinžinerijos specialistų siūlymai kovoti su klimato atšilimu, kol kas tai tik teorija. Kompleksinio tyrimo, kokį poveikį Žemei turėtų skirtingi metodai, nėra. Todėl negalima atmesti, kad bandydami pabėgti nuo vienos bėdos prisišauksime naujų“, – patvirtina mokslininkas.
,,Šie projektai kuriami neatsižvelgiant, kokias antrines ekologines pasekmes jų panaudojimas gali sukelti – svarstoma, kokį efektą mažinant klimato kaitą jie duotų, tačiau neanalizuojama, kokie atsirastų papildomi veiksniai. Pavyzdžiui, netiriama, kaip stratosferoje išpurkštos toksiškos dalelės paveiktų konkretaus regiono klimatą, kritulių cheminę sudėtį, dirvožemį, žemės ūkio produkciją. Arba siūlymas baltai nudažyti pastatų stogus. Kai kuriose vietovėse dėl to atsiras labai dideli baltos spalvos paviršiai, o kaip tai paveiks atmosferos reiškinius tame regione, nesigilinama”, – atkreipia dėmesį A. Bukantis. Pasak jo, atsakyti į šiuos klausimus turėtų specialūs tyrimai.
,,Tarkime, kur nors išardę debesis, taip pat pažeistume įprastą klimato pusiausvyrą. Kritulių ten sumažėtų, ir visa ekosistema pajustų jų stygių. Biologiniam pasauliui ir net visai drėgmės apykaitai žemėje tokie pokyčiai gali būti pavojingi. Bet kokie vandens apytakos rato sutrikdymai viename regione gali labai skaudžiai smogti kituose, nes vienur iškris daugiau kritulių, o ten, kur išardėme debesis, drėgmės gali pritrūkti”, – pasakoja profesorius.
Todėl, pabrėžia A. Bukantis, visi šie projektai kol kas yra labiau teorinės nei praktinės galimybės išsigelbėti nuo klimato kaitos. ,,Žinoma, norint patikrinti teorijas atliekami ir bandymai, bet masiškai šių metodų taikyti nerekomenduojama”, – priduria jis.
Pagalba gamtai ar geofizinis ginklas?
Lietuvių mokslininkas neatmeta, kad siūlomi klimato kaitą stabdantys projektai gali būti siejami su geofizinio ginklo kūrimu. ,,Net tarp mokslininkų trūksta viešo įvairių geoinžinerinių siūlymų svarstymo – šiuos projektus liečiantys sprendimai dažnai apgaubti paslapties, iš kurių kyšo kariniai interesai. Dėl to Oksfordo universitetas suformavo geoinžinerinių programų valdymo principų paketą, kuriame išdėstyti principai, kurių derėtų laikytis: geoinžinerija turi tarnauti viešiems interesams; priimant sprendimus turi dalyvauti ir mokslininkai, ir visuomenė; tyrimų rezultatai turi būti skelbiami laisvai prieinamoje mokslinėje spaudoje”, – pabrėžia Vilniaus universiteto profesorius A. Bukantis.
Būtent tai, kad tyrimų ataskaitos įslaptintos, teigia jis, kol kas ir yra didžiausia problema. ,,Todėl pabrėžiama, kad poveikį turi vertinti nepriklausomi ekspertai. Jei būtų laikomasi tokių principų, gal būt išnyktų ir dviprasmiškas požiūris į kuriamus geoinžinerinius metodus, nes dabar neaišku, ar tai skirta kovai su klimato kaita, ar tai yra naujo geofizinio ginklo kūrimas prisidengiant gražiais tikslais”, – apibendrindamas sako A. Bukantis.
Išmintingiausia – efektyviau vartoti energiją
Išmintingiausias sprendimas kovojant su klimato atšilimu, pasak A. Bukančio, mažinti į atmosferą patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. ,,Toks sprendimas turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį. O pradėjus taikyti kokį nors geoinžinerinį metodą, kad ir ledo plotų auginimą, reikėtų jį naudoti nuolat, be pertraukos. Ir nežinia kiek laiko. Atmetus visa kita, tam reikėtų milžiniškų lėšų”, – sako jis.
Paprašytas įvardinti, kas Žemės klimatui kelia didžiausią pavojų, jis priminė, kad labiausiai šiltnamio efektą didina anglies dvideginis, metanas ir azoto suboksidas, o pagrindiniai teršėjai – energetikos sektorius, nes ypatingai daug šių dujų išsiskiria deginant iškastinį kurą. Taip pat pramonė, žemės ūkis, transportas ir net miškų ūkis. Sparčiai auga atliekų sektoriaus išmetamos dujos. Tačiau dėl to, teigia A. Bukantis, visai nebūtina mažinti vartojimą – tiesiog gamyba turi būti ekologiška.
,,Žemės ūkyje turėtų būti labai kvalifikuotai parenkamos ir išmintingai, subalansuotai naudojamos trąšos, ypač azotinės. Ūkininkavimas nebūtinai turėtų būti ekologinis, bet reikėtų labiau atsižvelgti į agrocheminius ir agrotechnologinius reikalavimus konkrečiai vietovei, o ne pilti trąšas bet kokiais kiekiais. Pramonėje freonai, turintys bromo, chloro, gali būti pakeisti komponentais, kurie mažiau agresyvūs ozono sluoksnio atžvilgiu. Elektromobilių plėtra taip pat turėtų pagerinti ekologinę pusiausvyrą miestuose, – vardija jis ir pabrėžia: – Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – pagrindinis kelias mažinti į atmosferą patenkančių teršalų kiekį”.