Gynybinės sistemos povandeninį laivą gali aptikti dviem būdais. Pirmasis iš jų – sonaras, kurio skleidžiamos bangos atsispindi nuo laivo paviršiaus ir išduoda gelmėje tūnančio laivo vietą. Antrasis – radaras, kuriuo galima aptikti nežymias vibracijas jūroje ar jos paviršiuje.
Tačiau visai gali būti, jog netoli tie laikai, kai abu šie metodai taps nebeveiksmingi – mokslo pasaulyje kuriami akustiniai ir skystosios terpės „apsiaustai“, kuriuos „vilkintys“ povandeniniai laivai okeanų gelmes galės skrosti neišsiduodami nė menkiausiu ribėjimu.
Apie „apsiaustus“, kurie izoliuoja objektą akustiškai ar vizualiai, jau esame rašę. Tokios technologijos kuriamos iš vadinamųjų metamedžiagų – dirbtinių medžiagų, kurios akustines ar regimojo spektro šviesos bangas išlenkia taip, jog šios tolygiai apgaubia slepiamą objektą ir paverčia jį neužfiksuojamu detektoriams. Kitaip tariant, povandeninį laivą dengiančios metamedžiagos išdavikes sonaro siunčiamas bangas „apgauna“, manipuliuodamos jų sklidimo kryptimi, ir apsaugo laivą nuo aptikimo.
Praplaukusio laivo „V“ formos vagoje susiformuoja Bernulio kupra (raudona spalva) ir Kelvino kilvateris (žalia spalva). P. Bollingerio iliustr. (nuotr. leidėjų)
Skystosios terpės „apsiausto“ veikimo rezultatas – toks pat, tik veikimo principas kitoks. Toks „apsiaustas“ eliminuoja plaukiančio laivo paliekamą „vėžę“ ir nuo jos sklindančius ribulius – tokiu būdu užmaskuojamas bet koks vandens vibravimas. Šitaip povandeninis laivas atsikratytų radaro grėsmės.
Teoriškai abu šie maskavimosi metodai galėtų būti sukomponuoti į vieną „movą“, kuria būtų galima apvilkti povandeninį laivą.
„Taip, tai įmanoma, – tvirtina Djuko universiteto (JAV) Metamedžiagų centro profesorius Jaroslavas Uržumovas. – Tiesa, kol kas idėja nėra įgyvendinta.“
Skystosios terpės „apsiaustą“ galėtų sudaryti šimtai smulkių vandens srautų. Tokių pat srautų sistemomis aprūpinti ir greitaeigiai kateriai. Srautai į „apsiausto“ struktūrą įtekantį vandenį pagreitins, o ištekantį – sulėtins. Tokiu būdu povandeninis laivas galės skrosti vandenį ir likti nepastebėtas – vanduo už jo „susiskliaus“ į vientisą telkinį, nesukeldamas jokios vibracijos ar ribėjimo.
Tiesa, gelmėje plaukiantį povandeninį laivą subtiliai išduoti gali dar pora parametrų. Toje vietoje, kur plaukia laivas, nežymiai išsigaubia vandenyno paviršius. Šis efektas vadinamas Bernulio kupra (angl. – „Bernoulli hump“, iliustracijoje pažymėta raudona spalva). Tokią kuprą vandens paviršiuje generuoja bet kuris ne didesniame nei 300 metrų gylyje plaukiantis povandeninis laivas.
Kaip ir bet kuris kitas laivas, povandeninis laivas vandenyje palieka „V“ formos pėdsaką, vagą (iliustracijoje – žalia spalva), kuri vadinama Kelvino kilvateriu (angl. – „Kelvin wake“). Tokį darinį taip pat galima aptikti. Skystosios terpės „apsiaustas“ eliminuotų tiek Bernulio kupros, tiek Kelvino kilvaterio efektą.
Parengė Saulius Žukauskas
