Pasak jį pastebėjusios kompanijos „Catalina Sky Survey“, kuri priklauso „University of Arizona“, asteroidas, judėjęs 16 kilometrų per sekundę greičiu priskirtas arti Žemės skriejančių objektų kategorijai. Jis praskriejimo momentu buvo maždaug dvigubai arčiau nei mėnulis.
„Jis judėjo labai greitai ir buvo santykinai labai arti mūsų. Objektas iš tikrųjų kirto dviejų planetų – Veneros ir Žemės – orbitas“, - sako astronomas Ericas Feldmanas.
Grėsmė Žemei
Kas būtų nutikę, jei asteroidas perskrostų mūsų atmosferą? Pasak asteroidų poveikio stimuliatoriaus, vadinamo „Impact Earth“, pasekmės nebūtų tokios blogos, kaip galima įsivaizduoti.
Jei akytas 34 metrų ilgio asteroidas trenktųsi į Žemę 45 laipsnių kampu, simuliatorius nustatė, jog jis tiesiog sprogtų. Toks sprogimas paskleistų apie 700 kilotonų energiją. Tai reiškia, kad sprogimas būtų dešimtis kartų stipresnis nei tas, kuris kilo ant Hirošimos numetus atominę bombą.
Tačiau realybėje asteroidas, manoma, būtų sprogęs maždaug 16 kilometrų aukštyje, tad įtaka Žemei būtų buvusi nedidelė. Pastebimiausias efektas – sprogimo garsas.
Tokie sprogimai paprastai nutinka viena kartą per 150 metų.
Iš tiesų vien tik 2017 metų sausį yra tikimasi 38 arti Žemės skriejančių objektų pasirodymo.
