Europos Komisija pradeda suderinto viešojo investavimo į mikroelektroniką ir nanoelektroniką (pavyzdžiui, puslaidininkius ir kompiuterinius lustus) kampaniją, skirtą Europos pažangios gamybos bazei plėsti.
Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Kitos šalys aktyviai investuoja į kompiuterinius lustus, tad ir Europai negalima atsilikti. Turime sustiprinti turimus pranašumus ir įgyti naujų. Tokiam virsmui užtikrinti reikia sparčiai ir nuosekliai derinti ES, valstybių narių ir regionų lygmens viešąsias investicijas.“
Europos elektronikos sektorius palaiko visos Europos pramonės konkurencingumą, nes čia kuriamos bazinės didelio poveikio kitiems sektoriams – nuo automobilių iki sveikatos – technologijos. Kad augtų Europos ekonomika, būtų darbo vietų, reikia kad augtų elektronikos sektorius.
Neelie Kroes sakė: „Noriu padvigubinti mūsų lustų gamybos apimtį, kad ji sudarytų maždaug 20 proc. pasaulinės gamybos. Noriu, kad Europoje būtų pagaminama daugiau lustų negu Jungtinėse Valstijose. Šį tikslą pasiekti realu, jei tinkamai skirsime savo investicijas.“
Pagrindiniai šios pramonės strategijos elementai
Daugiau ir geriau suderintų investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas – glaudžiau bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu užtikrinti kuo didesnį ES ir valstybių narių investicijų poveikį (tikimasi, kad 70 proc. viešųjų investicijų bus iš valstybių narių, o 30 proc. iš ES).
Trijų Europos pasaulinės klasės elektronikos branduolių (Drezdeno (Vokietija), Eindhoveno (Nyderlandai) bei Leveno (Belgija) ir Grenoblio (Prancūzija)) stiprinimas ir jų sujungimas su kitais Europos aukštųjų technologijų branduoliais, tokiais kaip Kembridžo (JK), Dublino (Airija) ir Milano (Italija).
Dėmesio skyrimas trims susijusioms kryptims: lustų piginimui (perėjimui prie 450 mm dydžio silicio plokštelių, kurios yra lustų žaliava), lustų spartinimui („More Moore“ – ilgesniam Muro dėsnio gyvavimui) ir lustų išmanumo didinimui („More than Moore“ – daugiau nei Muro dėsnis).
10 mlrd. EUR privačiųjų, regioninių, nacionalinių ir ES lėšų mobilizavimas bendrai nustatytiems mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslams, įskaitant 5 mlrd. iš viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės. Ši septynerių metų trukmės partnerystė sukurta taip, kad apimtų visą elektronikos sektoriaus vertės ir inovacijų grandinę, įskaitant stambaus masto inovacijų finansavimą pagal ES mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“.
Neelie Kroes teigė: „Vykdant šią strategiją padidės Europos pramonės galimybės versti inžinerijos srities inovacijas komerciškai įgyvendinamomis technologijomis.“
Sėkmingai įgyvendinus šią strategiją bus užtikrinti dalykai:
pagrindiniai Europos sektoriai galės geriau pasinaudoti mikroelektronikos ir nanoelektronikos laimėjimais; bus išplėsta tiekimo grandinė ir strateginė sistema, o drauge padidės MVĮ galimybės; bus daugiau investuojama į pažangią gamybą; bus skatinamos naujovės visoje tiekimo grandinėje ir taip didinamas Europos pramonės konkurencingumą.
Komisijos didžiulius siekius palaiko mokslininkai ir elektronikos sektorius – jie 2012 m. pabaigoje numatė, kaip nuo 2013 m. iki 2020 m. būtų galima gauti bendrą 100 mlrd. EUR investicijų sumą.
