Iki šiol buvo priimta manyti, kad nebrangūs išmanieji telefonai dažniausiai perkami besivystančiose šalyse, kur toks įrenginys tampa vieninteliu „tarpininku“ tarp vartotojo ir interneto. Vis tik kompanijos IDC analitikai mano, jog ekonominės krizės pasekmių krečiama Europa atsisako brangių išmaniųjų telefonų, tad paskutiniuoju metu stebima tokių mobilių įrenginių pigimo tendencija.
Teigiama, kad Europos mobiliųjų telefonų rinka per metus susitraukė 4,2% iki 43,6 mln. vienetų. Vadinamųjų „feature phones“ – technologiškai pažangių telefonų, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali būti vadinami išmaniaisiais, paklausa per metus nukrito 31% iki 12 mln. vienetų. Net ir išmaniųjų telefonų realizacija šių metų I ketvirtyje padidėjo vos 12% iki 31,6 mln., o tai yra lėčiausi tempai nuo 2004 metų.
Stebimas persisotinimo procesas, ypač Šiaurės Europos šalyse. Žmonės naudojasi išmaniaisiais telefonais ilgiau, nei anksčiau, o mobiliojo ryšio operatoriai mažina subsidijų apimtis, kurios stimuliuodavo vartotoją sudaryti ilgalaikę sutartį perkant išmanųjį telefoną.
IDC teigimu, Vakarų Europoje stebimi vartotojų bazės kokybiniai pokyčiai. Dabar išmaniuosius telefonus perka tie žmonės, kurie anksčiau naudojosi „pažangiais“ mobiliais įrenginiais, tačiau dabar tiesiog įsigyja nebrangius išmaniuosius telefonus, nes yra įtakojami aplinkos ir reklamos. Iš esmės jie ir toliau galėtų apsieiti be išmaniojo telefono, tačiau pradinio lygio modelių kaina tokia maža, kad alternatyvų įsigyti neapsimoka.
Jei Europos rinką padalintume įvairiems gamintojams, „Samsung“ užima lyderės pozicijas (46%), antroje vietoje – „Apple“ (14%), „Nokia“ jai nė kiek nenusileidžia (14%), o penketuką užbaigia „Sony“ ir LG – atitinkamai 7% ir 6% užimamos rinkos.
Jei žvelgtume tik į išmaniuosius telefonus, „Nokia“ atitektų tik 5-oji vieta (5%). „Android“ užima 69% mobilių operacinių sistemų rinkos, „iOS“ tenkinasi 2-ąja vieta su 20%, o „Windows Phone“ savo rinkos dalį padidino nuo 4% iki 6%.
