Tūkstančiai archeologinių kasinėjimų metu Europoje aptiktų akmens amžiaus laikų tunelių, išraustų nuo Škotijos vakaruose iki Turkijos rytuose, užminė mokslininkams sunkiai įveikiamą mįslę. Jie bando atspėti, kokia buvo šių tunelių paskirtis.
Vokiečių archeologas Heinrichas Kuschas savo knygoje „Požeminių durų į senovės pasaulį paslaptys“ pasakoja, kad tuneliai buvo išrausti po šimtais neolito laikų gyvenviečių visoje Europoje, ir tas faktas, kad daug tunelių išliko net praėjus 12 tūkstančių metų, liudija, kad pirminis jų tinklas buvo nepaprastai platus.
„Vien tik vokiškoje Bavarijoje mes aptikome apie 700 metrų ilgio tokių požeminių tunelių. Austrijoje, Štirijoje, radome 350. Visoje Europoje buvo tūkstančiai tokių tunelių: nuo Škotijos šiaurėje iki pat Viduržemio jūros“, – sakė archeologas.
Pasak jo, šie tuneliai palyginti siauri, maždaug 70 cm pločio, būtent tokio, kad pro juos galėtų pralįsti žmogus. Kai kuriose vietose pasitaiko nedidelių kambarėlių, savotiškų kamerų kažkam susidėti ar atsisėsti.
Nors daugelis mano, kad akmens amžiaus laikų žmonės buvo primityvūs, tokie šios epochos fenomenai kaip Egipto piramidės, Stounhendžas ar 12 000 metų senumo Göbekli Tepe šventykla Turkijoje demonstruoja stulbinančias tuometinių žmonių astronomines žinias. Taigi, vargu ar juos būtų galima laikyti primityviais.
Plataus akmens amžiaus laikų požeminių tunelių tinklo atradimas Europoje liudija, kad tuometiniai žmonės savo dienas leido ne tik medžiodami ar rinkdami uogas. Tačiau tikroji šių tunelių paskirtis vis dar yra neįminta paslaptis, teigiama „Ancient-origins.net“ svetainėje. Vieni mokslininkai mano, kad požeminės landos turėjo apsaugoti tuometinius žmones nuo plėšrūnų ar priešų antpuolių, o gal nuo pavojingų orų reiškinių. Keliamos ir kitos hipotezės, tačiau akivaizdu, kad atsakymas bus rastas dar negreit.
