Ekonomikos Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano nedidelis tinklaraščio įrašas „Estonian Rhapsody“ sukėlė audringą Estijos prezidento Toomaso Hendriko Ilveso reakciją socialiniame tinkle „Twitter“ . Pakankamai reprezentatyvi diskusija išsivystė ir P. Krugmano minėto įrašo komentaruose. Kadangi Baltijos valstybių ekonominė raida yra labai svarbi ir šio tinklaraščio tema, atsiliepdami į vieną iš Krugmano informacijos komentarų, pateikiame papildomos informacijos diskutuojamu klausimu.
George'as Shenas savo komentare rašė: „Prieš skaitydamas šiandieninio Paulo Krugmano mintis kiekvienas turi dar kartą perskaityti knygą „Kaip meluoti statistikos pagalba“. Jei P. Krugmanas dar būtų nuoseklus ekonomistas, jis turėtų pridėti dar bent du Estijos kaimynių Lietuvos ir Latvijos grafikus. Bet tada jis elgtųsi kaip ankstesnis labai geras ekonomistas Krugmanas. Bet tai nėra politinio vanago, kuriuo jis yra dabar, planuose. Apmaudu. Po viso to ką aš išmokau apie ekonomiką, skaitydamas Paulo Krugmano knygas, kai jis dar buvo geras, nuoseklus ekonomistas.
(angl. Before reading anything by Paul Krugman of today one has to (re)read a book how to lie with statistic. If Mr. Krugmam was still an economist with integrity, he would have added to this graph at least two more graphs for Estonia's neighbors, Latvia and Lithuania. But, then he'd bemaking a point by formerly very good economist Krugman. That's not in plans for a political hawk he is now. Shame. After all I learned economics by books of Paul Krugman when he still was a very good economist with integrity.)
Mūsų nuomone, Baltijos valstybių ekonominė raida reikalauja labai rimtų studijų ir gali tapti naujos teorijos apie šalių ekonominę konvergenciją pagrindu. Todėl ir pateikiame daugiau statistikos, nei tai padarė P. Krugmanas.
Pav. 1. Baltijos šalių ir Lenkijos realus BVP kitimas ketvirčiais nuo 1995 metų. Visos šalys sunormuotos į kiekvienos jų BVP maksimalią vertę, prilyginant ją 100. Duomenys su sezonine ir darbo dienų skaičiaus pataisa paimti iš Eurostat. (nuotr. leidėjų)
Pav. 1. Demonstruojame Baltijos šalių ir Lenkijos realų BVP kitimą ketvirčiais nuo 1995, paimtą iš to paties šaltinio, Eurostat, kaip vaizdavo Estijos duomenis P. Krugmanas. Čia tik pridėjome dar tris šalis ir išplėtėme laiko intervalą. Toks vaizdavimas atrodo dar labiau atskleidžia griežtos taupymo politikos, įgyvendintos Estijoje, „ydingumą“. Pagal krizės poveikį ekonomikai Estija nusileidžia tik Latvijai, o atsigavimas atrodo labai trapus ir įsisotinantis. Lenkijos realus BVP kitimas atrodo tolygus ir pastovus visą krizinį laikotarpį ir tvirtai lenkia visas tris Baltijos valstybes. Deja, šis vaizdas, ir tai turėjo žinoti P. Krugmanas, yra klaidinantis ir joks rimtas ekonomistas neturėtų manipuliuoti realiu BVP kitimu, lygindamas skirtingą monetarinę politiką įgyvendinančias valstybes ar matuodamas tikrąjį šalies atsaką į pasaulinę finansų krizę. Skirtingi nacionalinių valiutų svyravimai skirtingai paskirsto nominalaus BVP kitimą tarp realaus BVP kitimo ir defliatoriaus. Kaip ir visuose tiksliuose moksluose, lygindami skirtingų šalių BVP ir jo kitimą, turime matuoti vienodais mato vienetais. Demonstruojamų šalių atveju, labiausiai tinka euras, kaip pagrindinė ekonominio regiono valiuta.
Pav. 2. Demonstruojame Baltijos šalių ir Lenkijos nominalų BVP eurais per ketvirtį vienam gyventojui nuo 1995 metų, paimtą iš to paties šaltinio, Eurostat.
Pav. 2. Baltijos šalių ir Lenkijos BVP vienam gyventojui eurais nuo 1995 metų, šaltinis Eurostat.
Teisingas tų pačių statistinių duomenų vaizdavimas perša visai kitas kokybines išvadas. Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad Lenkija yra ne mažiau, o net labiau jautri krizių poveikiams. Ji patyrė BVP sumažėjimą 2001 – 2004 metais, o šiandieninė pasaulio krizė aiškiai atsiliepia ir antrąja banga. Priešingai, Baltijos valstybės, visos įgyvendinusios griežtas valstybės lėšų taupymo priemones ir pajutusios ryškius užsienio bankų politikos pasikeitimus, privedusius prie vidaus kredito ženklaus sumažėjimo, šiandien praktiškai jau pilnai atstatė BVP vienam gyventojui apimtis, pasiektas didžiausio pakilimo metu. Ir tai įvyko dar net neatnaujinus šalių ūkio kreditavimo, vidaus kreditas ir toliau ženkliai mažėja. Visų Baltijos šalių BVP vienam gyventojui, matuojamas Eurais, šiandien jau pralenkia Lenkijos BVP, nors 1995 metais jos visos ženkliai atsiliko. Tolimesnė šių šalių ekonominė raida gali būti puikiu Naujosios tarptautinės makroekonomikos teorijos modelių patikrinimo šaltiniu.
Besivystančių šalių spartesnis ekonominis augimas, aiškinamas Harrod–Balassa–Samuelson efektu, ilgai buvo ekonomistų diskusijos objektu. Centrinės ir Rytų Europos šalių spartesnė ekonominė konvergencija didesnių abejonių nebekelia dėl Europos Centrinio Banko remiamų darbų, žr. Jan Bruha ir kt.. Tačiau Baltijos valstybių ekonominė raida yra tyrinėta nepakankamai, nors jų augimas, nežiūrint į didelius vidaus politikos skirtumus, demonstruoja išskirtinį makroekonominį universalumą, žr. pateiktus grafikus. Daugelio užsienio šalių ekonomistų prognozės dėl Baltijos šalių ekonominių perspektyvų artėjančios krizės akivaizdoje aiškiai nepasitvirtino. Pakanka palyginti Tarptautinio valiutos fondo Pasaulio ekonomikos apžvalgos prognozes ir paskutinius Eurostat duomenis. Visa tai skatina Baltijos šalių mokslininkus imtis makroekonominės konvergencijos modelių siekiant juos pritaikyti ypatingai sparčios Baltijos šalių ekonominės konverencijos analizei.
Vygintas Gontis
