Turistai ir sirgaliai, planuojantys vykti į 2014 m. Pasaulio futbolo čempionatą Brazilijoje, gali susidurti ne tik su apgavystėmis internete, kaip jau įspėjo „Kaspersky Lab“, bet ir su sukčiavimu bei vagystėmis pačioje šalyje. Ypač išgryninant pinigus bankomate arba banko kortele apmokant sąskaitas.
„Kaspersky Lab“ iš darbo Brazilijos rinkoje patirties žino, kad šioje šalyje nusikaltėliai itin mikliai klonuoja kreditines korteles. Jiems atsipalaidavę, vietos tradicijų nežinantys užsienio turistai, neapdairiai atliekantys mokėjimus, – puikus taikinys, sakoma bednrovės pranešime.
Pasak jos atstovų, Brazilijos nusikaltėliai taiko įvairias kenkėjiškas programas vogti PIN kodus ir kitus konfidencialius duomenis bei naudoja specialius nuskaitančius įrenginius. Kartais netgi sumontuoja netikrus bankomatus.
Dažnai kibernetiniai Brazilijos nusikaltėliai perka kenkėjiškas programas įsilaužti į kasos terminalus Rytų Europoje ir juos pasitelkę savo šalyje užkrečia įrenginius bei perima kreditinių kortelių numerius. Vienas garsiausių atveju – ataka taikant vadinamąją „Čupakabrą“. Tai „Trojos“ virusas, užkrečiantis įrenginius, prijungtus prie kompiuterio per atminties nešyklę arba per prieigą su programine įranga EFT (Electronic Funds Transfer), vykdančia pinigų transakcijas, kortelėms nuskaityti. Šioje grandinėje virusas užkrėsdavo kompiuterį ir perimdavo šiais kanalais siunčiamus duomenis.
Šiuolaikiniuose nuskaitymo įrenginiuose įdiegta apsauga, užtikrinanti, kad slaptas kodas bus ištrintas, jei kas nors bandytų prieiti prie įrenginio, o pats PIN kodas užsišifruos, kai bus vedamas. Tačiau pasenusiuose įrenginiuose visi svarbūs konfidencialūs duomenys (kortelės numeris, jos galiojimo laikas, aptarnavimo kodas, taip pat duomenų blokas, kur saugomas CVV) nešifruojami ir patenka į kompiuterį tekstiniu formatu. Šios informacijos apgavikams pakanka, kad jie galėtų padaryti kreditinės kortelės kopiją.
Pasaulio banko duomenimis, Brazilijoje bankomatų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje. Taigi, apgavikai turi daugybę galimybių sumontuoti nukaitantį įrenginį. Žinoma, renkant kodą galima klaviatūrą pridengti ranka, tačiau specialistai rekomenduoja kilus menkiausiems įtarimams pranešti bankui arba bankomato savininkui ir išgryninti pinigus kitoje vietoje.
„Brazilijoje pagrindinė banko kortelių naudojimo taisyklė labai paprasta – niekada nė sekundei nepaleiskite jos iš akių. Užuot davę kortelę padavėjui arba viešbučio tarnautojui, reikalaukite atnešti kasos aparatą jums, kad patys galėtumėte atlikti transakciją. Taip pat neverta nepažįstamų asmenų, net jei jie atrodo patikimi, prašyti padėti išsiaiškinti bankomato aptarnavimo meniu. Jei ko nors nesuprantate ar kas nors kelia įtarimą, geriau apskritai neištraukti kreditinės kortelės iš piniginės. Ir, be abejo, mes rekomenduojame atidžiai peržiūrėti banko kortelės sąskaitos ataskaitas, tikrinti visas transakcijas ir nedelsiant informuoti banką, jei kiltų įtarimų“, – pataria Fabio Assolini, „Kaspersky Lab“ vyriausiasis antivirusų analitikas.
