Maždaug trečdalis (28,9 proc.) Lietuvos vartotojų internetines transakcijas laiko patikimu finansinių operacijų metodu, o 29,5 proc. apklaustųjų pasitiki grynaisiais pinigais, atskleidė bendrovės „Kaspersky Lab“ užsakymu 2014 m. agentūros „A.W. Olsen & Partners“ Baltijos šalyse atliktas tyrimas.
Tuo tarpu apgavikai kuria vis naujus metodus, kaip vogti lėšas iš banko kortelių, teigia „Kaspersky Lab“ atstovai. Bendrovės ekspertai papasakojo apie labiausiai paplitusius įsilaužimo į bankomatus ir mokėjimo korteles būdus ir patarė, kaip netapti apgavikų auka apsiperkant prieš Kalėdas.
Ekspertų teigimu, vienas labiausiai paplitusių būdų greitai pasipelnyti – įsilaužti į bankomatą vietoje. Gerokai pavojingesnis banko klientams – tai vadinamasis „skimingas“ (ang. „grietinėlės nugriebimas“), kai apgavikas iš anksto į banko kortelės įdėjimo ertmę ir bankomato klaviatūrą įdeda specialių įrenginį, kopijuojantį magnetinės juostos duomenis ir įrašantį potencialios aukos PIN kodą. Po to duomenys perrašomi į padirbtą kortelę, ir apgavikas gali be problemų išimti kliento sąskaitoje likusius pinigus.
Dabar ATM gamintojai leidžia naujus bankomatus su specialiais priedais ir kitomis apsaugos sistemomis. Tačiau verta atminti, kad, pirma, apgavikai greitai randa naujų pasipelnymo būdų, antra, bankomatai – tai brangūs įrenginiai, naudojami daugelį metų. Todėl dažnai sutinkami senojo tipo bankomatai, neturintys specialių apsaugos sistemų. Naudojantis bankomatu rekomenduojama būtinai tikrinti, ar skiriasi klaviatūra, rodoma bankomato ekrane, nuo tos, kuri yra pačiame įrenginyje. Jei pastebėjote įtartiną įrenginį, nedvejodami skambinkite į banką.
Taip pat, pasak ekspeertų, verta atminti, kad ne visada duomenų vagystei apgavikams reikia fizinės prieigos prie bankomato. Dažnai vagystė įvykdoma nuotoliniu būdu. Vienas iš tokių sukčiavimo būdų, kai apgavikai sukuria tinklalapį, imituojantį žinomų interneto portalų vaizdą, tarkim, internetinės bankininkystės ar internetinės parduotuvės. Į tokį tinklalapį įvedant mokėjimo duomenis visa informacija patenka į apgavikų rankas. Norint išvengti nuostolių, būtina tikrinti tinklalapio URL adresą (ar raidės nesukeistos vietomis, nepakeisti panašūs simboliai), taip pat rekomenduojama įdėmiai stebėti antiviruso ir naršyklės perspėjimus. Laikykitės antiviruso rekomendacijų ir nepamirškite laiku atnaujinti patį apsaugos sprendimą bei jo bazes.
Kitas sukčiavimo būdas – kai apgavikas telefonu ar el. paštu prašo pranešti banko kortelės duomenis. Reikia atminti, kad netgi banko darbuotojai niekada neklausia PIN kodo ir CVV/CVV2 kodo. Niekas, išskyrus jus, neturi jų žinoti.
Taip pat jūsų mokėjimo kortelės duomenys gali būti pavogti, kai kortelė yra už jūsų matymo ribų atsiskaitant už paslaugas arba atliekant kitas operacijas kavinėje, parduotuvėje, banke ir pan. Įdėmiai sekite, kad visos operacijos su kortele būtų atliekamos jums matant.
Yra dar keletas būdų padidinti jūsų banko kortelės saugumą. Būtinai įsijunkite SMS informavimą apie visas operacijas; jeigu jūsų bankas tai leidžia, periodiškai pravartu keisti PIN kodą (neverta naudoti jūsų gimimo datos arba paskutinių jūsų telefono numerio skaičių). Taip pat verta nustatyti operacijos atlikimo limitą. Ir būtinai reguliariai tikrinkite sąskaitos balansą, kad išvengtumėte nesankcionuotų operacijų kortele, sakoma „Kaspersky Lab“ pranešime.
