Prasau Balso liautis issidirbinejus ir kvailinus EU ir NATO Lietuva.

T.y. viena karta baikite Lietuva izoliave nuo Vakaru bei iskraipe Vakaru spaudoje priimtas taisykles,

-kodel pavardems "uzkabinate uodegas "ass"?!

-Kodel?
-Todel, kad nera ir nebuvo Kinijos taikonautu:
Zhai Zhigangas, Liu Bomingas ir Jing Haipengas

o yra Kinijos taikonaitai (astronautai):

Zhai Zhigang
Liu Bomingand
Jing Haipeng

Jie 2008 rugsejo 25 diena skrido Shenzho 7 erdvelaiviu, buvo iseje i erdve.

Pries tai:
2003 spalio 15 diena laive Shenzhou-5 buvo Yang Liwei ir apskriejo Zeme 14 kartu.
2005 spalio 12diena laivas Shenzhou-6 su Fei Junlong ir Nie Haisherg orbitoje isbuvo 5 dienas.

Puiku, tegul Kinija 2020 metais pakartoja 1969 liepos 16 d Amerikos zygdarbi:

3000 tonu (!) svorio,
111 metru aukscio,
10 metru skersmens raketa Saturn 5,
i Zemes orbita isvede 117 tonu krovini (!)
Sis laivas skriejo ne tiesiai i Menuli (uz 300 tukst. kilometu) o didziuliu lanku.

Ypac svarbi detale, apie kuria niekas nekalba.

Apollo -11 buvo pasiruosta paciam blogiausiam variantui,
-jei nepavyks nusileidimas o Menuli ...
-ar suges moduliai,
-* tai vien is inercijos laivas, apskriejes kita lanko puse, butu pasiekes Zeme.

1969 liepos 20 diena nusileido Menulyje
17 tonu svorio Apollo-11 modulis Eagle (Erelis),
- astronautai Neil Armstrog ir Edwin Aldrin


Neil Armstong, atsistojes ant Menulio grunto pasake:

-*Sis mazas zmogaus zingsnelis yra didziulis zmonijos shuolis.

(That's one small step for a man, one giant leap for mankind.

O tuo metu Michael [maikl] Collins buvo 30 tonu svorio Menulio orbitiniame laive
- per ta laika apie Menuli apskriejo 30 kartu
- ir padejo nuo Menulio pakilusiam moduliui susijungti su Columbia orbitiniu laivu.

Po 3 dienu astronautai ir 22 kg Menulio uolienu, sekmingai grizo i Zeme ir 1969 m liepos 24d, parasiutais nusileido Ramiajame vandenyne prie pat ju laukusio lektuvnesio USS Hornet (liet. Shirshe).

1969-1972 metais dar 5 kartus Amerkieciai nusileido i Menuli ir grizo i Zeme.

1961m Amerikos Prezidentas John Kennedy pasake:
-Amerika bus Menulyje iki 1970 metu. Ir buvo.

Sovietams buvo baisus smugis.

Rusai is visu jegu stengesi, bet ju isklerusi, atsilikusi ekonomika, galutinai subyrejo...


Kremlin rezimas paluzo, atsiliko desimtmeciais ir iki siol neatsigauna,
-tik zvangina surudyjusiais ginkais ir smaugia mazas kaimynines tautas.

kenedis, daves zalia sviesa kosminems programoms pletoti, ne tik kad politiskai suvienijo sali siekiant bendro nacionalines svarbos tikslo, bet ir dave stipru spyri moksliniams projektams ir tyrimams, aukstuju technologiju vystymuisi salies viduje, sutelke nemazai intekektualinio potencialo salies imonese, aprupino savo salies gamybininkus darbu ir uzsakymais, ko pasekmes jauciamos ir dabar, manau kad niekas nedristu amerikenu vadinti atsilikusia salim.
bet dabar, kai salis suriesta krizes, o milijardu spausdinimas neduoda aiskios krypties ekonominiams procesams, tokiu programu pletojimas butu antras renesansas visai auksto technologinio lygio pramonei ir mokslo tyrimo sritims. deja, bezdzionele nesupranta tokio tikslo prasmes, aukciausas jos skrydis apsiriboja banano ar kokoso nuskynimu nuo palmes.

nesuprantu, ar jiems vietos mažai ant to mėnulio.........

o kinai landus, net i menuli jau nusitaike.

Obama Amerikos moksla pasiunte atgal.Menulio programos nutraukimas,tai ne zingsnelis atgal,tai visas suolis.Sio klaidingo sprendimo rezultatus Amerika jaus ilgus desimtmecius....

Pora žodžių apie Kinijos kosmines programas:
Kadangi Kinija yra supervalstybė, todėl jai būdingas bruožas yra savarankiškai vystyti visas svarbiausias kosmines programas, tai yra vien tik savo nacionaliniais pajėgumais. To pavyzdys yra TKS (Tarptautinė kosminė stotis) projektas: nors TKS projekte dalyvauja daug šalių tačiau Kinija TKS projekte praktiškai nedalyvauja. Bet vietoj to, Kinija vysto savo nacionalinę kosminių orbitinių stočių programą.
Taip elgtis būdinga supervalstybėms- viską stengtis daryti savarankiškai. Taip Šaltojo karo metais elgėsi JAV ir SSSR. O mažoms šalims labiau būdingas atvirkštinis variantas- jos yra priverstos kooperuotis tarpusavyje siekiant ambicingų tikslų.
Dėl kinų galimybių nuskristi į Mėnulį. Jos realios bet vertinant iš techninės pusės pagal dabartinę situaciją kiek kinai yra pažengę į priekį - jiems kolkas dar toli šviečia iki pilotuojamų skrydžių į Mėnulį.
Kad tas būtų aiškiau, trumpai žvilgterėkime kaip vystėsi Kinijos kosminės programos iki šiol. Kinija palyginti anksti pradėjo savo kosmines programas bet buvo skurdi ir l.izoliuota valstybė.
Šaltojo karo metais Kinija buvo visiškai atsitvėrusi nuo SSSR ir JAV, bet bendradarbiavo su ES kosminių tyrimų srityje. Todėl yra įtartinas Kinijos kosminių raketų-nešėjų panašumas į ES anksčiau naudotas Ariane 1-4 raketas.
ES šias raketas nurašė, bet tokio tipo raketos pasirodė l.tinkamos Kinijai net pilotuojamiems skrydžiams.
Supervalstybių filosofija yra tokia, kad jeigu jos turi didelį atsilikimą kurioje nors srityje, tai jos bendradarbiavimą su partneriais tęsia tik iki tol toje srityje pakol pašalina atsilikimą o po to stengiasi tą partnerį pralenkti. Tai būdinga dabartinei Kinijai.
Bet lyginant kas labiau yra pažengęs į priekį kosmoso įsisavinimo srityje: ar Kinija, ar ES būtina pažymėti, kad skiriasi šių šalių prioritetai.
Kinijai prioritetas yra pilotuojami skrydžiai, o ES prioritetas yra kai kurie tam tikri nepilotuojamos kosmonautikos projektai ir modernių raketų-nešėjų įsisavinimas. ES požiūriu turint platų modernių raketų-nešėjų spektrą, tuomet nesunku bus vėliau persiorentuoti nuo nepilotuojamos kosmonautikos į pilotuojamą kosmonautiką kai tam ateis laikas ir pasiekti gerų rezultatų.
Kinija smarkiai atsilieka nuo ES kosminių raketu-nešėjų srityje, todėl jiems kolkas l.toli šviečia iki turėjimo tinkamos raketos pilotuojamiems skrydžiams į Mėnulį.

Antras dalykas, JAV šiuo metu kartu su partneriais dalyvauja TKS projekte. Taigi, matome kad šiuo metu JAV užsiėmusi su kosminiais tyrimais l.plačiai ir be pilotuojamų skrydžių į Mėnulį, todėl prie esamų programų pridėjus dar ir šią "Constellation" programą, tai jau turbūt būtų perdaug didelė našta JAV biudžetui.
O juk net ir JAV nesenai buvo finansinė krizė.

Pervertinamas tas išsilaipinimas Mėnulyje. Geriau tuos pinigus skirt moksliniams palydovams kurie galėtų tirt kosmoso platybes iki kurių jokiam žmogui neįmanoma nukeliaut
---------------------------------------------------------------
Tokios nuomonės yra nemaža dalis žmonių, nors, žinoma, yra daug ir priešingai manančių.
Šviežias Obamos sprendimas nefinansuoti pilotuojamų skrydžių į Mėnulį turi savo logiką.
Pirmas dalykas, šiuo metu JAV vykdo daug nepilotuojamų kosminių tyrimų programų ir daugumą jų tektų gerokai prikirpti jeigu būtų buvusi tęsiama "Constellation"- pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programa. Nors iš techninės pusės žiūrint pilotuojami kosminiai skrydžiai yra skirtingas dalykas negu nepilotuojami kosminiai tyrimai, bet iš finansinės pusės žiūrint šie abu dalykai yra glaudžiai tarpusavyje susiję.
Finansavimas tiek nepilotuojamoms ir tiek pilotuojamoms programoms bet kokiu atveju galutiniame rezultate yra iš bendro katilo kurį užpildo mokesčių mokėtojai. Todėl yra finansavimo "lubos" (limitas) visoms kosminių tyrimų programoms kartu sudėjus į bendrą krūvą pilotuojamas ir nepilotuojamas programas. Tai reiškia, kad kosminių tyrimų strategams tenka nuolat rinktis prioritetus tarp pilotuojamų ir nepilotuojamų programų. Šiuo metu, amerikiečių specialistai mano kad daugelis jų vykdomų nepilotuojamų kosminių tyrimų programų yra efektyvios ir jas karpyti netikslinga. Tokios išvados automatiškai sumažina pilotuojamos programos "Constellation" šansus.
Jeigu pažvelgti į istoriją, prieš 40 metų buvo kitokia situacija. Tuomet pagrindiniai resursai buvo skirti pilotuojamai programai "APOLLO", o ambicingas nepilotuojamas kosminių tyrimų programas (Viking ir Voyager) JAV pradėjo vykdyti tik užbaigusi skrydžius į Mėnulį.
Po to, vėl įvyko staigi prioritetų kaita. Prasidėjo pilotuojamų Space Shuttle era ir nuo 8-tojo dešimtmečio pabaigos iki pat 9-tojo dešimtmečio pabaigos JAV nepaleido nei vieno naujo nepilotuojamo kosminių tyrimų aparato už Žemės orbitos ribų. Tik maždaug nuo 10-tojo dešimtmečio kuomet didelių pastangų dėka JAV pašalino daugumą rimtų Space Shuttle techninių defektų, tik tuomet atsirado didelis finansavimas įvairioms nepilotuojamoms kosminėms programoms kurios yra plečiamos iki šiol.

Mėnulis, šiaip, priklauso visiems :)

Paleisime į mėnulį kas mėnesį po mažutę ekspediciją po 1 milijoną kinų.Bent koks 100 000 mūsų kosmonautų, kad ir gana nepalankiomis sąlygomis iki 2020 metų turėtų mėnulį pasiekti.