Praėjus penkioms dienoms po „Titaniko“ katastrofos, laivo „Mackay-Bennett“ įgula iš vandens ištraukė šviesiaplaukio, maždaug 2 metų berniuko kūnelį.
Kaip ir dauguma kitų žuvusiųjų, jis buvo palaidotas Halifakso kapinėse, Naujojoje Škotijoje, o „Mackay-Bennett“ įgulos nariai ant jo kapo pastatė antkapį, skirtą „nežinomam vaikui“, rašo LiveScience.com.
1912 metais nuskendęs „Titanikas“ pasiglemžė 1497 iš 2209 laive buvusių keleivių gyvybes. Kai kurių jų kūnai rasti, tačiau ne visų vardai žinomi. Vis dėlto tyrėjai tvirtina galiausiai nustatę tikrąją nežinomo vaiko tapatybę. Jie mano, kai tai 19 mėnesių Sidney Leslie Goodwinas iš Anglijos.
Nors šio vaiko tapatybė klaidingai nustatyta jau du kartus, tyrėjai mano dabar galutinai įrodę, kad tai buvo S. L. Goodwinas. Aptikus kūną, iš pradžių manyta, kad tai 2 metų berniukas iš Škotijos, Gosta Leonardas Palssonas, mat buvo mačiusių, kaip laivui skęstant vaikas įkrito į vandenyną. Kai rasta šio berniuko motina Alma Palsson, ji su savimi turėjo visiems keturiems jos vaikams skirtus bilietus. Ji palaidota šalia nežinomo vaiko.
Nustatyti tikrąją vaiko tapatybę, pasitelkus genetiką, imtasi prieš dešimtmetį, kai Ryanas Parras, Lakeheado universiteto Ontarijuje profesorius, dirbęs su senovės žmonių palaikų DNR pavyzdžiais, pamatė keletą vaizdo reportažų apie „Titaniką“.
„Pagalvojau: „Vaje, įdomu, ar ką nors dar domina ir ar kam nors dar rūpi neatpažintos „Titaniko“ aukos“, – teigė jis.
2001 metais, gavus Palssonų šeimos leidimą, nežinomo vaiko palaikai buvo ekshumuoti. R. Parras tikėjosi ištirti ir kitų žuvusiųjų tapatybes, tačiau tam sutrukdė suirę palaikai. Dviejuose karstuose rastas tik purvas, o nežinomo vaiko karste buvo tik 6 centimetrų ilgio rankos kaulo fragmentas ir trys dantys. Tačiau to užteko.
Iš šių palaikų R. Parras ir jo komanda išskyrė mitochondrijos DNR. Mitochondrijos DNR motina perduoda palikuonim, tad mokslininkai nežinomo vaiko DNR palygino su Palssonų moteriškos giminės atstovių mėginiais. Jie nesutapo.
Tuomet mokslininkai paieškas išplėtė ir į jas įtraukė 5 kitus jaunesnius nei 3 metų berniukus, žuvusius per katastrofą. Į projektą įsitraukęs Alanas Ruffmanas iš Atlanto jūrų muziejaus, padedamas genealogų, istorikų, „Titaniko“ tyrėjų, vertėjų, bibliotekininkų, archyvarų ir šeimos narių, galiausiai atsekė visų šešių vaikų motinų linijas.
Palyginus nežinomo vaiko ir kitų jaunųjų „Titaniko“ aukų DNR, liko du berniukai – 13 mėnesių suomis Eino Viljami Panula ir S. Goodwinas.
Vaiko dantų tyrimas parodė, kad jam buvo 9–15 mėnesių. Tad mokslininkai atmetė galimybę, jog tai galėtų būti S. Goodwinas, kuris buvo vyresnis. Jie nusprendė, kad berniukas yra E. V. Panula ir 2004 metais paskelbė tyrimo rezultatus.
Tačiau abejonės nedingo. Galiausiai odinių batų pora, priklausiusių nežinomam vaikui ir saugoma Atlanto jūrų muziejuje, privertė mokslininkus abejoti nustatytos tapatybės tikslumu.
Batus išsaugojo Clarence'as Northoveris, 1912 metais buvęs Halifakso policijos seržantu ir saugojęs žuvusiųjų kūnus bei asmeninius daiktus, teigiama muziejaus interneto puslapyje. Laiške C. Northoverio anūkas Earle'as pasakoja, kaip aukų rūbai buvo deginami, taip norint atbaidyti suvenyrų medžiotojus. Tačiau seržantas neprisivertė sudeginti mažų batukų, ir kai giminės jų neatsiėmė, jis juos įsidėjo į savo stalo policijos nuovadoje stalčių. 2002 metais E. Northoveris padovanojo juos muziejui. Šie batai buvo per dideli 13 mėnesių amžiaus vaikui.
R. Parras ir jo komanda vėl ėmėsi tapatybės tyrimo, šį kartą pasitelkę JAV ginkluotųjų pajėgų DNR nustatymo laboratoriją.
Šį kartą jie tyrinėjo kitą, mažiau mutuoti linkusią mitochondrijos DNR dalį, kur aptiko vienintelį skiriamąjį požymį, rodantį, kad S. Goodwinas galėtų būti tas nežinomas vaikas. Tą patvirtino karinių pajėgų laboratorija, kitą skiriamąjį požymį aptikusi kitoje DNR dalyje.
„Laimei, tai retas požymis, kuris suteikia 98 proc. tikrumą, kad identifikacija teisinga“, – teigė R. Parras.
Prieš mirtį S. Goodwinas su tėvais Fredericku ir Augusta bei 5 broliais ir seserimis „Titaniku“ keliavo iš Anglijos į Niagaros krioklius Niujorke.
Viskonsine gyvenanti 77 metų Carol Goowin apie nelaimės ištiktą šeimą sužinojo iš Fredericko Goodwino seserų. Viena jų buvo Carol senelė.
„Negaliu pasakyti, kad tai mane išgąsdino ar sužavėjo. Galbūt dėl to, kad tai taip užtruko“, – žinią apie tai, kad nežinomas vaikas buvo jos giminaitis, komentavo C. Goodwin.
Dar būdama vaikas, apie F. Goodwino šeimą ji sužinojo slapta klausydamasi senelės ir jos seserų pokalbių.
„Apie vaikus jos daug nekalbėjo. Jos labiausiai mėgo savo brolį, kuris jiems augant buvo toks geras“, – pasakojo C. Goodwin.
C. Goodwin šeimos istorija nesidomėjo tol, kol jos 13-metė anūkė Becky nepamatė „Titanikui“ skirtos ekspozicijos ir neparašė apie tai rašinėlio. Kai mokytoja norėjo nusiųsti rašinį žurnalui, C. Goodwin nusprendė pirmiausiai patikrinti faktus.
Dabar C. Goodwin rašo dvi knygas. Pirmoji, mažesnioji, skirta nežinomam vaikui, o antroji, didesnioji, pavadinta „Goodwinai „Titanike“: trečiosios klasės šeimos saga“ (šeima keliavo trečiąja klase). Po metų ji su vyru planuoja plaukti į kruizą, skirtą „Titaniko“ katastrofos 100-osioms metinėms paminėti.
Likusių „Titaniku“ keliavusių Goodwinų šeimos narių palaikai taip ir nerasti.
