Broliai Turneriai paprastai keliauja po pasaulį, tačiau pastaruoju metu jie aukojosi mokslo labui. Neseniai Londono karališkojo koledžo Dvynių tyrimų ir genetinės epidemiologijos katedroje atlikto tyrimo metu, dvyniai 12 savaičių laikėsi dviejų aiškiai skirtingų dietų: Hugo valgė griežtai veganišką maistą, o Rossas ir toliau valgė mėsą ir pieno produktus.
„Norėjome panaudoti identiškų dvynių, kurie yra genetiniai klonai, modelį, kad išbandytume dietos ir mankštos poveikį, ir kaip šie asmenys reaguoja į įvairų maistą“, – paaiškino tyrimui vadovavęs karališkojo koledžo epidemiologas, profesorius Timas Spectoras.
Rezultatai buvo subtilūs, bet reikšmingi. Palyginti su mėsą valgančiu Rossu, vegano Hugo organizme stipriai sumažėjo cholesterolio kiekis ir smarkiai padidėjo atsparumas 2 tipo diabetui. Hugo pasakojo, kad pirmas kelias savaites jam sekėsi sunkiai, jis jautė didžiulį potraukį mėsai ir sūriui, tačiau galiausiai prie to priprato ir teigė, kad jaučiasi energingesnis.
Pažymėtina, kad veganiška mityba buvo susijusi su pastovesniu cukraus kiekiu kraujyje ir energijos lygiu, o mėsėdžių dieta lėmė atšiauresnes energijos bangas. Tačiau įdomu tai, kad dėl veganiškos dietos žarnyno bakterijų įvairovė smarkiai sumažėjo, o mėsos ir pieno dietos metu ji išliko stabili. Teoriškai tai reiškia, kad veganas Hugo galėjo būti labiau linkęs į ligas, palyginti su Rossu.
Didesnio masto tyrimai atskleidė keletą nuostabių įžvalgų apie žarnyno bakterijas ir tai, kaip žmonės reaguoja į maistą. 2019 m. atliktas tos pačios Londono karališkojo koledžo komandos tyrimas parodė, kad žmonių atsakas į tą patį maistą yra unikalus, net ir tarp identiškų dvynių. Nepaisant to, kad kai kurie žmonės valgo tuos pačius patiekalus, kai kuriems žmonėms smarkiai padidėja cukraus ir insulino kiekis kraujyje, o tai yra susiję su svorio padidėjimu ir diabetu, o kitų kraujyje pastebėtas didelis riebalų kiekis, kas padidina širdies ligų riziką.
Tyrimo teigimu, to priežastis greičiausiai yra žarnyno mikrobiomas – trilijonai bakterijų, gyvenančių žarnyno trakte. Nors genetika atlieka svarbų vaidmenį apdorojant maistą, žarnyno mikrobiomas taip pat turi didelį poveikį, nes daro įtaką maisto skaidymui. Kadangi mikrobų kolonijos sudėtis kiekviename žmoguje yra skirtinga, skiriasi ir mūsų atsakas į tą patį maistą.
„Mes nustatėme, kad vidutiniškai, dauguma identiškų dvynių dalijasi tik 25–30 procentų savo mikrobų, – paaiškino profesorius T. Spectoras. – Manome, kad dėl to daugelis jų medžiagų apykaitos skiriasi ir į maistą reaguoja skirtingai.“
