Milijardierius, kosminės bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas ir vadovas Elonas Muskas nori padėti Marse įkurti 80 tūkst. žmonių koloniją, rengdamas keliones į Raudonąją planetą. Kelionė vienam asmeniui kainuotų apie 500 tūkst. JAV dolerių.
E. Musko vizijose ambicinga Marso kolonizacija prasidėtų 10 žmonių grupelės nuskraidinimu į kaimyninę planetą. Jie ten keliautų didžiule daugkartinio naudojimo raketa, varoma skystu deguonimi ir metanu.
„Marse būtų galima įsteigti savarankiškai apsirūpinančią bendruomenę ir ją išauginti į didžiulę koloniją“, - lapkričio 16 d. Karališkojoje aeronautikos organizacijoje (Londonas, JK) kalbėjo E. Muskas, atvykęs ten ne tik papasakoti apie verslo planus, bet ir atsiimti organizacijos įteiktą aukso medalį už reikšmingą indėlį į kosmoso komercializacijos procesus.
Marso pionieriai
Marso kolonijos įkūrėjai turės galybę įrangos ir technikos – taip pat ir mechanizmus, iš Marso atmosferoje esančio azoto ir anglies dvideginio bei negiliai planetos plutoje esančio sušalusio vandens gaminsiančius trąšas, metaną ir deguonį.
Raudonosios planetos pionieriai atsigabens ir statybinių medžiagų, kad galėtų statyti perregimus pastatus, kurie užpildyti marsietiškos atmosferos anglies dvideginiu Marso žemėje galtų auginti Žemės augalines kultūras. Pirmajai Marso kolonijai sustiprėjus, didžiulės raketos į planetą atgabentų daugiau žmonių, resursų ir įrangos.
Kolonijiniai E. Musko planai nėra siejami su pastoviai tarp Žemės ir Marso kursuosiančiu erdvėlaiviu.
„Ne, tai nebus reguliariai kursuojantys erdvėlaiviai, - portalui „Space.com“ patvirtino E. Muskas. – Su jais bėda ta, kad jų reikia daug. Be to, reikia atsižvelgti į Žemės ir Marso tarpusavio poziciją, kuri nuolat keičiasi. Todėl iš pradžių reguliarių reisų nebus.“
E. Muskas atskleidė, kad Marse astronautai leistųsi „Dragon“ kosminėmis kapsulėmis. Paklaustas, ar ant Marso paviršiaus leistųsi ir visas erdvėlaivis (kalbama, kad jo pavadinimas gali būti MCT – „Mass Cargo Transport“ arba „Mars Colony Transport“), E. Muskas atsakė „galbūt“. Preliminariais skaičiavimais, milžiniško erdvėlaivio degaluose būtų apie 30-40 proc. skysto deguonies, o keliautojus nuo Saulės ir kosminės spinduliuotės dengtų skysto vandens talpyklų skydai.
Bilietas už 500 tūkst. JAV dolerių
Anot milijardieriaus, tokia kelionės į Marsą kaina vienam asmeniui – visai reali.
„Bilieto kaina turi būti pakankamai maža, kad daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių piliečių, įkopę maždaug į ketvirtą dešimtį, galėtų turėti susitaupę pinigų sumą, reikalingą tokiai kelionei, - aiškino E. Muskas, bilieto kainą sulygindamas su namo įsigijimu Kalifornijoje. Jo vertinimu, kai Marsas bus praėtas kolonizuoti, Žemėje gyvens apie 8 mlrd. Žmonių. Kelionei į Raudonąją planetą būtų pasiruošęs tik maždaug 1 iš 100 tūkst. žmonių, tad žemiečių koloniją Marse galėtų sudaryti apie 80 tūkst. žmonių.
Visa Marso kolonizavimo programa (E. Musko vizijoje jos finansinę naštą dalijasi vyriausybės ir privačios bendrovės) turėtų tilpti į 36 mlrd. JAV dolerių biudžetą. Kitaip tariant, kolonijai skirta pinigų suma neturėtų viršyti 0,25-0,5 šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). 2010 m. JAV BVP siekė 14,5 trilijonus JAV dolerių. 36 mlrd. JAV dolerių yra kaip tik 0,25 proc. BVP. Jei visi 80 tūkst. kolonistų sumokėtų po 500 tūkst. JAV dolerių, susidarytų dar 40 mlrd. JAV dolerių suma.
„Dalį pinigų tektų išleisti Marso bazės statyboms. Tai būtų kolonijos pagrindas, - samprotauja E. Muskas. – Kažkas panašaus juk buvo ir su anglų kolonijomis Amerikoje. Kad viskas įsibėgėtų, reikėjo nemenkų investicijų.“
Didelė daugkartinio naudojimo raketa
E. Muskas kolonistus į Marsą norėtų skraidinti patobulinta „SpaceX“ kuriama raketa „Falcon 9“.
„Ji bus gerokai didesnė (nei dabartinė „Falcon 9“), tačiau man neatrodo, kad jau esame pasiruošę apibrėžti sąmatą. Apie ją galėsime pakalbėti kitais metais“, - tvirtino E. Muskas, pabrėždamas, jog ne didesnė nei 500 tūkst. JAV dolerių kaina už bilietą į Marsą būtų įmanoma tik tuo atveju, jei kolonistus skraidintų duagkartinio naudojimo raketos.
Bendrovė „SpaceX“ jau testuoja vadinamąsias naujos kartos „Falcon 9“ transportines raketas, kurios ir kiltų, ir leistųsi vertikalioje padėtyje. Prototipas, pavadinimu „Grasshopper“ („Žiogas“) yra pirmoji „Falcon „ raketos pakopa su nusileidimui reikalingomis atramomis. „Grasshopper“ yra atlikęs du trumpus skrydžius. Pirmąjį – rugsėjo 21 d. (pakilo į 2 metrų aukštį) ir lapkričio 1 d. (pakilo į 5,4 metrų aukštį).
„Per artimiausius mėnesius ketiname ženkliai padidinti šio aparato pakilimo aukštį ir greitį, - žada E. Muskas. – Tikiu, kad leidžiantis Marse pasitaikys kraterių. Jei jų nebus, mums labai pasiseks. Vertikalus raketos nusileidimas yra ypatingai reikšmingas proveržis duagkartinio naudojimo perspektyvoje.“
Verslininkas tikisi visiškai paruoštą daugkartinio naudojimo raketą „Falcon 9“ turėtų po 5-6 metų.
Kitas daugkartinio naudojimo Marso raketos akmuo – „DpaceX“ projektuojama iškėlimo į kosmosą sistema „Falcon Heavy launcher“. Pirmas bandomasis šios raketos skrydis planuojamas kitais metais, Vandenbergo oro pajėgų bazėje (Kalifornija, JAV).
„Falcon Heavy“ iš esmės yra „Falcon 9“ raketa su pritvirtintomis papildomomis dviejomis pirmos pakopos „Falcon 9“ raketomis. Tokia triguba pirmos pakopos raketa į 200 km aukštį galėtų iškelti apie 53 tonų svorį. Tiesa, „Falcon Heavy“ yra gerokai mažesnė už E. Musko planuojamą raketą į Marsą – tokiai bus kuriamas visai kitoks variklis.
