Persijos įlankos šalys tikisi, kad mokslas padės dykumas paversti ariama žeme ir taip pagerins apsirūpinimą maistu.
Ūkininkaujantieji Persijos įlankos šalyse susiduria su menkais vandens ištekliais, dideliu dirvos druskingumu ir dideliu karščiu. Tačiau daugelis regiono šalių gali skirti nemažai lėšų tam, kad šios problemos būtų išspręstos, praneša „Reuters“.
Abu Dabyje atliktas dirvožemio tyrimas, kuriuo siekta nustatyti požeminio vandens telkinius ir ištirti dirvožemio kokybę bei galimybes ją pagerinti, teigė Abu Dabio Aplinkos agentūros vykdytam projektui vadovavęs Faislas Taha.
Anot jo, tyrėjai aptiko daugiau kaip 200 tūkst. hektarų žemės, kuri, investavus reikiamą kiekį lėšų, būtų tinkama žemės ūkiui.
„Mes kalbame apie dešimtis milijonų dirhamų siekiančias investicijas, tačiau jos atsipirks, nes naudojant šią žemę daržovių ir pašarų gamyba galėtų išaugti 70 proc.“, – teigė F. Taha.
Abu Dabis pasirengęs finansuoti dar vieną 130 mln. dirhamų vertės projektą, kuris per dvejus metus nustatytų kitas žemės ūkiui potencialiai tinkančias teritorijas Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) šiaurėje.
„Ši žemė nepadės JAE 100 proc. apsirūpinti maisto produktais, tačiau strategija atsiranda reikiamu laiku, kai daugelis tarptautinių agentūrų kritikuoja turtingas šalis dėl to, kad jos perka žemę valstybėse, kurios negali prasimaitinti, ir eksportuoja jų javų derlių“, – kalbėjo F. Taha.
Pastaraisiais metais nuo maisto importo priklausomos Persijos įlankos šalys sustiprino pastangas pirkti ir nuomoti dirbamą žemę užsienyje ir taip užsitikrinti maisto tiekimą.
Tokie įsigijimai, kritikų vadinami žemės grobimu, sukėlė daugelio besivystančių šalių žemdirbių pasipriešinimą. Jungtinės Tautos išreiškė susirūpinimą, kad besivystančių šalių žemę perkančios turtingos valstybės gali pažeisti žemdirbių teises.
Kataras ir Kuveitas taip pat bando padidinti šalyje užauginamos žemės ūkio produkcijos kiekius. Tam naudojami grybeliai, skatinantys sausringose vietovėse augančių augalų įsišaknijimą, teigė Naujajame Delyje įsikūrusio Energetikos ir išteklių instituto generalinis direktorius Rajendra Pachauri.
„Maišant dirvožemį su šiais mikrobais, augalo šaknys gali absorbuoti maistingąsias medžiagas iš dirvožemio, o esant tokioms klimato ir dirvožemio sąlygoms kitaip to nepavyktų padaryti“, – teigė jis.
Per 18 mėnesių institutas sugebėjo 4 tūkst. kvadratinių metrų žemės plotą Kataro pietuose, kuris anksčiau buvo „ypač druskinga dykyne“, paversti našia gyvenama teritorija, kur galima auginti daržoves ir javus.
„Panašūs projektai vykdomi Kuveite, Indijoje, Omane ir JAE“, – tvirtino R. Pachauri.
