Saulės paviršiuje susiformavo didžiulė dėmių grupė, perspėjanti, kad mūsų žvaigždė netrukus gali pradėti kelti galingas audras.
Didžiulis Saulės dėmių kompleksas, vadinamas AR 1476, savaitgalį atsisuko į Žemės pusę. Jo plotis – daugiau kaip 100 tūkst. kilometrų, teigia tyrėjai. NASA Saulės dinamikos observatorijos mokslininkai, kosminiais teleskopais stebintys Saulę, šį darinį vadina „Saulės dėme monstre“, praneša SPACE.com.
„AR 1476, turinti mažiausiai keturis tamsius centrus, didesnius nei Žemė, nuo vieno krašto iki kito driekiasi 100 tūkst. kilometrų“, – teigiama tinklapyje spaceweather.com.
Dėmė yra pakankamai didelė, kad ją galėtų stebėti ir tinkamą įrangą turintys astronomai mėgėjai, jei tik oro sąlygos tam palankios.
Saulės dėmės yra laikinos tamsios sritys Saulės paviršiuje, kurios susidaro dėl intensyvaus magnetinio aktyvumo. Šie dariniai kartais prasiveržia kaip Saulės žybsniai, kurie į kosmosą pasiunčia didelės energijos radiaciją.
Saulės fizikai žybsnius skirsto į tris pagrindines kategorijas: C, M ir X, kur C yra silpniausi, o X – galingiausi žybsniai. X klasės žybsniai gali sukelti ilgai trunkančias radiacijos audras viršutinėje Žemės atmosferoje ir sutrikdyti radijo ryšį. M klasės žybsniai gali sutrikdyti radio ryšį aplink ašigalius ir sukelti nedideles radiacijos audras, o C klasės žybsniai sukelia vos kelis pastebimus padarinius.
AR 1476 jau įrodė esanti gana aktyvi – per pastarąsias kelias dienas ji jau paleido keletą C ir M klasės žybsnių.
Galingi Saulės žybsniai dažnai siejami su vainikinės masės išsiveržimais, didžiuliais Saulės plazmos debesimis, kurie kosmosu sklinda 5 mln. kilometrų per valandą ar didesniu greičiu. Jei šie debesys pasiekia Žemę, jie gali padaryti nemažai žalos – sukelti geomagnetines audras, galinčias sutrikdyti visuotinės padėties nustatymo sistemos signalus, radijo ryšį ir elektros tiekimą. Jie taip pat sukuria įspūdingas Šiaurės ir Pietų pašvaistes.
Nuo 2005 iki 2010 metų stebėtinai rami buvusi Saulė praėjusiais metais pradėjo busti, pasiųsdama daugybę žybsnių ir vainikinės masės išsiveržimų.
Dauguma ekspertų teigia, kad tokie protrūkiai tęsis ir ateinančius metus. Saulės aktyvumas padidėja ir sumažėja kas 11 metų. Manoma, kad dabartinis ciklas savo viršūnę pasieks 2013-aisiais.
