Didžiausias iki šiol didelių galaktikų ir ryškių juodųjų skylių 3D žemėlapis gali tapti tramplinu bandant įminti didžiausias astronomijos mįsles, teigia jo kūrėjai.
Žemėlapyje, naudojant naujausius duomenis, nurodoma daugiau kaip milijono galaktikų, pasklidusių 70 mlrd. kubinių šviesmečių (šviesmetis – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per metus. Jis lygus maždaug 10 trilijonų kilometrų) erdvėje, buvimo vieta.
Anot Davido Schlegelio iš Lawrence'o Berkeley nacionalinės laboratorijos Kalifornijoje, toks atlasas galėtų padėti mokslininkams prisikasti iki gluminančių mįslių, tokių kaip nematoma, nepaliečiama tamsioji medžiaga ir tamsioji energija, esmės.
„Tamsioji energija ir tamsioji medžiaga yra dvi didžiausios mūsų laikų paslaptys. Tikimės, kad mūsų naujasis visatos žemėlapis kam nors padės jas įminti“, – teigė jis.
Nauji duomenys gauti vykdant Sloano skaitmeninę dangaus apžvalgą „Sloan Digital Sky Survey III“ (SDSS-III). Į juos įtraukti ir matavimai iš tebevykstančios SDSS-III Barionų virpesių spektroskopinės apžvalgos (angl. Baryon Oscillation Spectroscopic Survey – BOSS). Jos metu skaičiuojami atstumai iki galaktikų, esančių net už 6 mlrd. šviesmečių, ir didžiulių juodųjų skylių, kurias nuo Žemės skirai iki 12 mlrd. šviesmečių.
SDSS-III projektas viešai paskelbė daugybę surinktų duomenų, taip pat ir žemėlapį, kad juos savo tyrimuose galėtų naudoti viso pasaulio astronomai, praneša SPACE.com.
„Mūsų tikslas – sukurti katalogą, kuris bus naudojamas dar ilgai po to, kai baigsime savo darbą“, – teigė Michaelas Blantonas iš Niujorko universiteto, vadovavęs komandai, rengusiai duomenis viešinimui.
Tarp paviešintų duomenų – 200 mln. galaktikų nuotraukos ir 1,35 mln. galaktikų spektrai (matavimai, kur objekto šviesa padalinama į ją sudarančių bangų ilgius).
„Norime sužymėti didžiausią visatos kiekį, o žemėlapį panaudoti bandant suprasti, kaip visatos plėtimasis spartėja“, – teigė Danielis Eisensteinas iš Harvardo-Smithsonijaus astrofizikos centro, SDSS-III direktorius.
Mokslininkai mano, kad visata vis sparčiau ir sparčiau plečiasi dėl kosmose paplitusios tamsiosios energijos.
