Nauji tyrimai rodo, jog jei anglies dvideginio emisijos ir toliau didės, jūrose gali atsirasti pusantro karto didesnių omarų, tačiau jų populiacijos smarkiai sumažės.
Žurnale „Geology“ publikuotame straipsnyje teigiama, jog jei anglies dvideginio emisijos pasieks ekstremalius lygius, pasaulinio vandenyno aplinkos pasikeitimai sukels 50% omarų dydžio pasikeitimą. „Omarai savo egzoskeletams auginti naudoja vandenyje ištirpusį anglies dvideginį“, teigia Chapel Hill Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) jūrų geologas Justinas Riesas. Jo manymu, omarai papildomą išturpusių dujų kiekį gali „konvertuoti“ į papildomą medžiagą savo kiautams gaminti. Specialisto vadovaujama komanda sukonstravo keletą rezervuarų, kuriuose apgyvendino kai kuriuos jūrų gyvūnus ir imitavo padidėjusį CO2 kiekį - tokį, koks jis turėtų būti pagal dabartines prognozes po 100, 200 metų ir dar vėliau.
Omarai, auginti 60 dienų esant įprastiems CO2 kiekiams (kairėje) ir kai CO2 kiekis 7 kartus viršija dabartinę normą. Justino Rieso nuotr.
Omarai, krabai ir krevetės šioje pasikeitusioje aplinkoje gyvavo itin gerai. Kitiems organizmams - koralams, austrėms, moliuskams ir kitiems „kalcį mėgstantiems“ gyvūnams pasikeitimai nebuvo tinkami. Priešingai nei omarai, šie gyvūnai padidėjus CO2 kiekiui, užsiaugina vis plonesnius kiautus. „Pasiekus aukščiausią CO2 kiekį, kai kurie šių gyvūnų praktiškai ištirpo“, sako Riesas.
Būtent dėl šios priežasties omarams taip pat ateis liūdnokos dienos. Moliuskai ir kiti jūrų gyvūnai sudaro pagrindinį omarų mitybos racioną. Plonesni kiautai reiškia sumažėjusią apsaugą nuo užpuolikų, tad šis maisto šaltinis paprasčiausiai ilgainiui išnyks, o prie to teks taikytis ir juos valgantiems sutvėrimams. „Nors omarai augins storesnius kiautus, jų populiacijos greičiausiai stipriai mažės“, sako Riesas.
