Nešiojami prietaisai vieną dieną gali nustatyti infekcijas vos spustelėjus vieną mygtuką, naudojant šiandienių išmaniųjų telefonų itin jautrius jutiminius ekranus.
Nemažai žmonių tiki, kad ateityje seilės, šlapimo ar kraujo pavyzdžius galima bus gauti naudojant pigius USB laikmenos dydžio vienkartinius prietaisus, vadinamus laboratorija mikroschemoje. Tereikės lašelį skysčio įleisti į mikroschemą ir viduje esančios mikropompos skystį nugabens į laikmenas su regentais, kurie atrinks jus užpuolusios ligos molekules. Vėliau visas prietaisas bus siunčiamas į laboratoriją ir bus atliekami tyrimai, rašo newscientist.com.
Pietų Korėjos Pažangaus mokslo ir technologijų instituto profesoriai Hyunas Gyu Parkas ir Byoungas Yeonas Wonas mano, kad jutiminiai ekranai gali patobulinti šį procesą ir leisti išmaniesiems telefonams atstoti laboratorijas. Anot H. G. Parko, procesas atrodo taip: iš laboratorijos mikroschemoje užlašinamas lašelis ant telefono ekrano ir tam specialiai sukurta aplikacija galima nustatyti, ar vartotojas apsinuodijęs maistu, ar jam streptokokinė angina, ar tiesiog peršalimas.
Ši idėja – iš Pietų Korėjos mokslininkų išrasto metodo, paremto tuo, kad jutiminis ekranas užfiksuoja pirštų galiukų sugebėjimą perduoti elektros srovę, žinomą kaip varžą. Jutiminio ekrano varžos jautrumas yra kur kas didesnis nei to reikia, kai mes žaidžiame žaidimus telefone ar rašome žinutes.
„Šie jutiminiai ekranai gali pajusti menkiausius varžos pokyčius, todėl mes pamanėme, kad jie gali tapti itin jautriomis biologinių ligų nustatymo platformomis“, – aiškino G. H. Parkas.
Minėti mokslininkai pradėjo daryti tai įrodančius bandymus, ar išmaniųjų telefonų jutiminiai ekranai iš tiesų gali atlikti reikšmingą vaidmenį nustatant mūsų negalavimus. Iš pradžių jie pasiėmė tris mėginius, kuriuose buvo chlamidinę infekciją sukeliančios bakterijos skirtingos koncentracijos DNR, ir užlašino po lašelį iš kiekvieno mėginio ant „iPhone“ išmaniojo telefono dydžio displėjaus. Jie nustatė, kad rezultatai iš kiekvieno ekrano gali būti gauti panaudojus vos 10 mikrolitrų mėginio.
Ši technologija dar negali nustatyti atskirų ligos sukėlėjų, tačiau, G. H. Parko įsitikinimu, displėjaus sugebėjimas atskirti koncentracijas gali būti pirmas žingsnis link to.
Vis dėlto dar prieš pradedant plačiai naudoti šią technologiją pirmiau reikia modifikuoti jutiminiuose ekranuose esančią programinę įrangą, kuri pašalintų drėgmės ar prakaito sukeltus klaidingus signalus. G. H. Parkas taip pat ketina sukurti ploną plėvelę, skirtą uždėti ant jutiminių ekranų, kad vėliau ant jos būtų dedami mėginiai.
„Juk niekas nenori, kad ant jų telefonų ekranų dėtų įvairius biologinius mėginius“, – sakė jis.
„Potencialiai tai įmanoma, – sako mokslo žurnalo „Lab On a Chip“ redaktorius Harpalas Minhas. – Tačiau jutiminių ekranų gamybos linijai keisti prireiks milžiniškų investicijų prieš tai, kai visa tai galės būti įgyvendinta.“
Anot jo, ligai nustatyti gali labiau prireikti DNR sekos nustatymo, o ne koncentracijos matavimų.
