Abu variantai yra teisingi. Tai priklauso nuo to, kurie žodžiai yra pasitelkiami dešimtmečiams apibūdinti ir kokiame kontekste vartojama. Taip pat metai gali priklausyti nuo kultūrinių ypatybių.
Ar dešimtmečiai prasideda nuo „nulinių“ metų?
Iš pirmo žvilgsnio, toks variantas atrodo logiškas ir suprantamas. Dešimtmetis – dešimties metų periodas – prasidedantis, kuomet vieni devintieji metai baigiasi ir prasideda kiti metai su nuliu pabaigoje.
Pavyzdžiui, 1990-ųjų Naujųjų metų diena sutampa su devyniasdešimtųjų pradžia. Juk jie dėl to taip ir vadinasi, o ne „aštuoniasdešimt pirmieji“?
Tačiau tikrai rasite vietų, kur skaičiuojama, kad naujas dešimtmetis prasideda kiekvienų 1-ųjų metų sausio 1 d. Pavyzdžiui, „Wikipedia“ tinklapyje yra laikomasi tokios taisyklės.
Kodėl amžiai ir tūkstantmečiai taip neskaičiuojami?
Reikalai dar labiau komplikuojasi, kuomet pradedame skaičiuoti šimtmečius ir tūkstantmečius. Gal kažkam bus paslaptis, bet oficialiai naujas šimtmetis prasidėjo ne 2000-ųjų sausio 1-ąją, o metais vėliau – 2001-ųjų Naujųjų metų dieną.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti keista, tačiau gana nesunkiai paaiškinama: „nulinių“ metų niekada nebuvo. Istorijoje 1 metai po Kristaus (angl. 1 AD) sekė po 1 metų prieš Kristų (angl. 1 BC).
Priklauso ir nuo kalbos
Faktiškai teisingai būtų sakyti, kad 1900-ieji prasidėjo tų metų sausio 1-ąją, kaip ir 2000-ųjų Naujųjų metų diena buvo „2000-ųjų“ pradžia. Tačiau žmonės taip nekalba, dažniau sako, kad XX ar XXI a. – kurie „istoriškai“ prasidėjo nuo, atitinkamai, 1901 ir 2001 metų.
Taip pat, kaip pirmasis amžius „prasidėjo“ nuo 1-ųjų metų, o ne nuo „nulinių“. Iš esmės, tai tėra kalbos ir susitarimo, kaip pradedame skaičiuoti amžius ar tūkstantmečius, reikalas.
Gimtadienis
Pagrindinis argumentas, kodėl metai turėtų būti skaičiuojami nuo nulio, o ne nuo „istorinio“, remiantis Grigaliaus kalendoriumi, vieneto yra paties žmogaus gimimas. Mes neskaičiuojame žmogaus metus nuo 1-ųjų, o nuo nulinių metų.
Kuomet žmogus gimsta, pradedamos skaičiuoti pirmosios jo dienos ir sakoma, kad eina pirmieji jo ar jos metai, kol praeina 365 ar, keliamaisiais metais, 366 dienos, ir švenčiamas pirmasis gimtadienis.
Taigi, abu variantai iš esmės yra teisingi. Tereikia susitarti, kokiame kontekste juos vartojame ir kokiu stiliumi pateikiame.
Be to, tai gali būti puiki proga antrąjį dešimtmetį su trenksmu atšvęsti dukart. Jeigu tai jau pavyko padaryti šiais metais, galima pakartoti ir 2021-ųjų sausio 1 d.
