Po ilgiau nei numatyta užsitęsusių kalbų praėjusį savaitgalį baigėsi derybos Peru sostinėje Limoje. 196 šalių susitarimas pasėjo vilties kruopelę, kad planeta gali būti išgelbėta nuo pavojingo perkaitimo. Nors įvairiausių klausimų, kilusių dėl skirtingų išsivysčiusių ir besivystančių šalių požiūrių, aptarinėjimas užvilkino derybas, visgi prieita rimtų sprendimų: nustatyti svarbūs terminai, kurių metu kiekviena šalis įsipareigojo sudaryti planus kaip ribos ir mažins išmetamų teršalų kiekį bei kaip prisitaikys prie klimato kaitos. Tuomet bus vertinama, ar jie pakankami apsisaugoti nuo pasaulinio atšilimo, neviršijant iki pramoninių laikų buvusios temperatūros daugiau kaip 2° C. Ne juokais sunerimta pasaulio oro temperatūroms pasiekus didžiausius karščio vidurkius per visą jų registravimo istoriją. Paskaičiuota, kad nieko nedarant pagal dabartinių rodiklių augimą viso pasaulio išmetamųjų šiltnamio efektą sukuriančių dujų kiekis iki 2050 metų turėtų padidėti 86 proc., palyginti su 1990 metų lygiu. Tad šalims tikrai yra kur pasistengti, norint išvengti pavojingos klimato kaitos.
Aplinkosaugos grupės nebuvo patenkintos derybų rezultatais ir tekstą pavadino labai silpnu. Samas Smithas, „Pasaulio Gamtos Fondo“ vyriausiasis klimato politikas, sako: „Svarbiausia tai, jog vyriausybėms nepavyko susitarti dėl konkrečių planų kaip sumažinti emisijas iki 2020 metų. Mokslas yra tikras, kad delsiant imtis veiksmų iki 2020 metų taps beveik neįmanoma išvengti blogiausių klimato kaitos padarinių, tačiau politiniai praktiniai sumetimai nugalėjo mokslinį būtinumą.“
Limoje paruoštas dokumento tekstas taps sutarties, planuojamos pasirašyti Paryžiuje ateinančiais metais, pagrindu. Bet prieš tai iki 2015 metų kovo 31 d. visos šalys raginamos sudaryti planus kaip jos mažins dujų emisiją. Kitas etapas – parengti teisiškai privalomą tarptautinį susitarimą kaip nepasiekti pavojingų 2º C ribos, kurį šalys galės komentuoti iki gegužės. Jungtinių Tautų Klimato kaitos konvencijos sekretoriatas žada lapkričio mėnesį būti išnagrinėjęs, ar 196 valstybės bus pajėgios sumažinti planetos kaitimą ir jei ne, tai iki kada bus pasiektas užsibrėžtas tikslas. Tad pasaulio tautos turi metus laiko, kada atspausdintoje sutartyje turės būti užfiksuotas bendras visų susitarimas. Tai padaryti lengva nebus. Nors 2011 metų buvo sutarta, kad kitąmet Paryžiuje pasirašomoje sutartyje bus nurodyta, kad susitarimas „taikomas visoms šalims“, besivystančios baiminasi, kad iš jų bus reikalaujama pradėti emisijų kontrolę, kuri gali trukdyti jų ekonomikos augimui. Limoje šios šalys su pasipiktinimu atmetė projektinį tekstą, kuriame nebuvo paminėtos skirtingos atsakomybės ir galimybės kovoti su klimato kaita.
„Mes esame diferencijuotame pasaulyje. Tokia yra realybė“, - Malaizijos derybininkas Gurdialis Singh Nijaras sakė delegatams, - „dauguma jūsų mus kolonizavo, todėl mes pradėjome iš visiškai skirtingų taškų.“ Jų teigimu, pirmiausia, išsivysčiusios, kurios ir sukėlė šitą problemą, šalys turėtų smarkiai sumažinti savo emisijas ir mokėti dideles sumas skurdesnėms šalis, kad galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos. Turtingosios nesutinka. Jų manymu, greita industrializacija daugumos besivystančių šalių tik įrodo, kad šios šalys taip pat turi mažinti emisijas, kitu atveju, pasaulis vis tiek perkais.
Svarbus Limoje derybų laimėjimas, kad pirmą kartą istorijoje Kinija, didžiausia pasaulyje anglies teršėja, yra pasirengusi prisiimti atsakomybę dėl klimato kaitos, įsipareigodama iki 2030 metų sumažinti maksimalų nustatytų emisijų kiekį. Kitos smarkiai besivejančios šalys, tokios kaip Brazilija ar Indija, mokslininkų manymu, taip pat turėtų pasekti Kinijos pavyzdžiu, norint išvengti katastrofos.
Limoje priimtas ir labai optimistiškas sprendimas – padidinti 100 mlrd. dolerių per metus skiriamą finansinę pagalbą prisitaikymui prie kylančio jūros lygio ir klimato kaitos padarytų nuostolių pačioms vargingiausioms šalims bei mažoms saloms – valstybėms, kurios visų pritarimu, neturi prisiimti atsakomybės už klimato kaitą.
„Kaip tekstas jis nėra tobulas, tačiau apima visų šalių pozicijas“, - sakė Peru aplinkos ministras Manuelis Pulgar-Vidalis, pirmininkaujantis deryboms ir turėjęs jausti palengvėjimą, surašius dokumentą, po kuriuo buvo pasiryžusios pasirašyti visos šalys. Visgi yra viltis, jog Paryžiuje bus priimti drastiški sprendimai ir pasauliui dar pavyks išsigelbėti nuo gręsiančių klimato kaitos pavojų.
