Pasaulinis atšilimas per pastaruosius 30 metų nuardė 80 proc. Arkties ledynų. Nykstantys ledynai nebegali užtikrinti pakankamos šalto oro srauto galios, todėl žiemos vėsa Šiaurės platumose laikosi vis ilgiau ir ilgiau.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pasaulinis atšilimas didelėje Žemės teritorijos dalyje atėmė galimybę džiaugtis ankstyva pavasario šiluma. Tačiau klimato mokslininkams tai neatrodo keista – visos planetos ekologinės sistemos yra labai glaudžiai susijusios.
Interviu britų dienraščiui „The Guardian“ „Rutgers“ pakrančių ir jūros mokslų instituto profesorė Jennifer Francis sakė, kad Arktyje vietoje tirpstančių ledynų atsirandantys nauji vandens plotai daug geriau sugeria saulės šilumą, nei ledas ir sniegas. Oro srautai virš Arkties vandenyno sulėtėja ir kur kas vangiau formuoja stiprius vėjus, kurie ankstesniais metais paspartindavo sezoninę kaitą Eurazijos žemyne ir Šiaurės Amerikoje.
Blogiausia, pasak mokslininkų, yra tai, kad ledų tirpimo procesas spartėja: šylantis vanduo dar labiau tirpdo ledynus, o mažėjantis jų plotas vis menkiau skatina pavasarį „atpučiančius“ vėjus.
