Jei lengvai susigėstate ir nepatogiose situacijose greitai išraustate, nevertėtų dėl to labai nerimauti. Kalifornijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad lengvai susigėstantys žmonės yra geranoriškesni ir aplinkiniai jais pasitiki labiau.
Socialinis psichologas Robas Vileris (Robb Willer), vienas iš tyrimo autorių sako, kad susigėdijimas yra vienas iš emocinių ženklų, rodančių, jog tam asmeniui galima patikėti vertingus dalykus. Susigėdijimas yra tarsi emociniai klijai, kurių pagalba kasdieniniame gyvenime galima ugdyti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp kitų žmonių.
Šis tyrimas naudingas ne tik tiems, kurie ieško patikimų ir paslaugių komandos narių, bet gali pasitarnauti ir ieškantiems antrosios pusės. Ištirta, kad lengvai susigėstantys asmenys yra ir labiau monogamiški. Tyrimo autorius, Kalifornijos universiteto doktorantas Matjų Feinbergas (Matthew Feinberg) sako, jog tyrimas rodo, kad susigėdijimas nėra tas dalykas, kurio žmogus galėtų norėti atsikratyti, tačiau reikia pažymėti, kad jis neturėtų būti painiojamas su sekinančia socialine liga nerimu ar tikra gėda, kurią žmogus patiria kai būna pagaunamas apgaudinėjant ar vagiliaujant.
Tikro susigėdijimo požymis laikytinas žvilgsnis žemyn šiek tiek pasukus galvą ir iš dalies prisidengus veidą bei šypsantis ar šiek tiek vaipantis (žr. nuotrauką, kurioje trečiasis tyrimo bendraautorius Dacheris Keltneris demonstruoja tipišką susigėdijimo išraišką; Kalifornijos universiteto nuotrauka). Ši išraiška skiriasi nuo gėdos išraiškos, kai žmogus stengiasi visiškai paslėpti savo veidą.
Tyrimo rezultatai gauti po serijos eksperimentų, kurių metu naudota įvairi videomedžiaga, ekonominiai pasitikėjimo žaidimai ir apklausos, kuriomis siekta išsiaiškinti ryšį tarp susigėdijimo ir nesavanaudiškumo. Pirmojo eksperimento metu dalyvavo 60 studentų, kurie buvo nufilmuoti įvairiose nepatogiose situacijose, tokiose kaip klaidingos prielaidos apie žmogų sprendžiant iš jo išvaizdos (apkūni moteris palaikoma nėščia, susivėlęs žmogus palaikomas elgeta) ar viešoje vietoje kilusi susikaupusių žarnyno dujų problema.
Tyrėjai filmavo kiekvieną asmenį ir skirstė tiriamuosius į grupes priklausomai nuo patiriamo susigėdijimo laipsnio. Vėliau tie patys studentai dalyvavo kitame žaidime, kurio metu kiekvienam buvo padalinta po 10 loterijos bilietų ir paprašytą kažkiek bilietų pasilikti sau, o likusius padalinti kitiems. Eksperimento rezultatas parodė, jog tie studentai, kurie parodė didesnį susigėdijimo laipsnį, atidavė daugiausiai bilietų, o tai rodo jų nesavanaudiškumą.
Taip pat buvo ištirti 38 amerikiečiai, kurių buvo paklausta, ar dažnai jie jaučiasi susigėdę, ištirtas jų bendradarbiavimo ir geraširdiškumo laipsnis. Kitame eksperimente tiriamieji stebėjo, kaip profesionaliam aktoriui pasakoma, kad jis gavo aukščiausią vertinimą kažkokiame egzamine. Aktorius atsakydavo arba labai išdidžiai, arba susigėdęs. Tuomet tiriamieji su tuo aktoriumi žaidė įvairius žaidimus, kurių metu stebėtas tiriamųjų pasitikėjimas aktoriumi. Jo laispnis skyrėsi priklausomai nuo to, ar aktorius žinią apie aukščiausią vertinimą priėmė išdidžiai, ar lengvai susigėdęs. Šiuo eksperimentu įrodyta, kad susigėdijimo signalai žmonės verčia būti nesavanaudiškais.
Ar labai pasitikintys savimi žmonės yra nepatikimi? Tyrimas į tai neatsako, tačiau tyrimo autoriai patikino, kad tai ištirs ateityje.
