Nors dauguma žmonių žino, kad Žemė yra apvali, daugelis vis dar galvoja apie ją taip, lyg ji būtų plokščia, teigia mokslininkai.
Tyrėjai paprašė 44 žmonių nežiūrint į žemėlapį apytiksliai pasakyti, koks atstumas kilometrais skiria šešis skirtinguose žemynuose esančius miestus. Jie nustatė, kad daugelis žmonių skaičiavo taip, lyg Žemė būtų plokštuma, o ne apvalus rutulys (iš tiesų, Žemė nėra taisyklingas rutulys, ji labiau panaši į suspaustą paplūdimio kamuolį).
Jei planeta įsivaizduojama kaip dviejų dimensijų plokštuma, kaip plokščias žemėlapis, tuomet atstumas tarp dviejų miestų bus tiesi linija. Vis dėlto, jei apie planetą galvosi kaip apie rutulį, tuomet atstumas tarp dviejų vietovių bus išlenkta linija, kuri yra ilgesnė nei tiesi. Taigi, žmonės, kurie pamiršo, kad Žemė yra apvali, nuolatos neteisingai įvertino atstumus, rašo interneto portalas LiveScience.com.
Pasak tyrimo, žmonės, kurie asmeniškai susidūrė su Žemės apvalumu, dažniausiai tiksliausiai įsivaizduoja planetą kaip rutulį.
„99 proc. žmonių žino, kad Žemė yra apvali, nes jie tą išmoko mokykloje. Tačiau tai neišsprendžia kognityvinės problemos, ar žmonės, atlikdami atstumų skaičiavimus, juos šiuo modeliu grindžia“, – teigia tyrimo autorius Clausas Christianas Carbonas iš Vokietijos Bambergo universiteto.
Nors šis klaidingas suvokimas nelabai ką reiškia, jei bandote apskaičiuoti atstumą nuo Naujojo Džersio iki Niujorko, tačiau daug kas keičiasi, jei skaičiuojate, koks atstumas skiria Niujorką ir Paryžių. Atliekant tyrimą jo dalyvių buvo paprašyta įvertinti, koks atstumas skiria Los Andželą, Berlyną, Rio de Žaneirą Brazilijoje, Keiptauną Pietų Afrikos Respublikoje ir Sidnėjų Australijoje.
Mokslininkai nustatė, kad maždaug pusės tyrimo dalyvių atsakymai sutapo su plokščios Žemės įvaizdžiui, o kita pusė spėjo tiksliau ir tai labiau atitiko apvalios Žemės įvaizdį. Nustatyta, kad gebėjimui vertinti atstumus dalyvių išsilavinimas ir kilmė įtakos neturėjo.
„Tai, ką nustatėme, buvo didelė staigmena. Maniau, kad dauguma skaičiavimų grindžiami sferiniu pasauliu. Fantastiška tai, kad tai visiškai nepriklauso nuo geografijos žinių“, – teigė C. Ch. Carbonas.
Tyrimas parodė, kad vienintelis žmogaus atsakymų tikslumą nuspėti padedantis faktorius yra tai, ar jis pats kada nors susidūrė su tuo, kad Žemė yra apvali.
Kai kurie tyrimo dalyviai teigė turėję galimybės stebėti Žemės nelygumą skrisdami lėktuvu, ar paplūdimyje matė, kaip jūros horizonte skęsta laivas. Žmonės, galėję prisiminti tokius įvykius, ir skaičiuodami atstumus Žemę įsivaizdavo kaip rutulį.
C. Ch. Carbonas šį reiškinį palygino su žmogumi, kuriam liepiama neliesti karštos viryklės. Dauguma žmonių turi pirmiau paliesti viryklę, kad suprastų, kokia ji karšta ir pavojinga.
„Mes galime turėti žinių apie daiktus, tačiau šių žinių netaikyti. Tai taikytina daugeliui sričių“, – teigė mokslininkas.
