Šie metai pasižymi tuo, kad iš pagrindų pasikeitė nerašytos žaidimo taisyklės tarp žmonių ir daiktų.
Šiais metais vieni nugalėjo kosmosą pasitelkę „garažines technologijas“ ir įrodinėdami, kad raketa gali kainuoti ne daugiau už automobilį. Kiti išradinėjo naujas transporto rūšis ir davė pradžią utopijoms, kaip antai milžiniškiems dirižabliams.
Santykiai su daiktais kinta
Turi būti peržiūrėta viskas, pavyzdžiui, mūsų tarpusavio santykiai su daiktais. Nėra būtina tų daiktų turėti, geriau atiduoti juos kitiems. Kalbant apie daiktų gamybą, pramoninė revoliucija laisvai gali vykti ir atskirame namų ūkyje – dabar detales galima paprasčiausiai spausdinti spausdintuvu. O kartais daiktų apskritai nebūtina „daryti“ – jie gali save kurti patys, kaip gyvi organizmai. Na, o pačia sėkmingiausia tapo kompanija, kuri iš visų daiktų savybių labiausiai pasikliovė grožiu. „Komersant. Sekret firmy“ siūlo savąjį mažųjų revoliucijų, kuriomis pasižymėjo šie metai, sąrašą. Tiesa, jų vaisiais vargu ar mes galėsime greitai pasinaudoti. Pasaulėžiūrų kaita per vienus metus neįvyksta.
Artimasis kosmosas
„Kosmosas dabar“ – naujas uostas verslui, kaip XIX amžiuje laukiniai Vakarai“, – sako kompanijos „Armadillo Aerospace“ įkūrėjas Johnas Carmackas. Karjeros pradžioje J. Carmackas buvo tokių žaidimų kaip „Doom“, „Quake“, „Rage“ ir daugelio kitų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio šedevrų kūrėjas. Šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje jis susidomėjo raketų gamyba. Dabar J. Carmackas – savo įkurtos kompanijos „Armadillo Aerospace“ vyriausiasis inžinierius. Kompanija jau du kartus tapo NASA skelbtų konkursų kosminiam laivui, skirtam ekspedicijai į Mėnulį, kurti nugalėtoja.
„Artimasis kosmosas“ vis labiau tampa privačių kompanijų veiklos sfera. Elonas Muskas, kompanijos „SpaceX“ įkūrėjas, taip pat dirbo kompiuterių pramonės srityje. Jis įkūrė ir „PayPal“. E. Muskas „SpaceX“ įkūrė 2002 metais, vėlesniais metais ši kompanija sukūrė krovininius orbitinius laivus „Falcon 1“ ir „Falcon 2“, taip pat pilotuojamiems skrydžiams tinkamą erdvėlaivį „Dragon“. Ateityje „SpaceX“ tipo privačių kompanijų erdvėlaiviai gali pakeisti rusiškus „Sojuz“ ir tapti pagrindine priemone kosmonautams skraidinti į tarptautines kosmines stotis. „SpaceX“ jau pasirašė krovinių gabenimo į kosminę stotį 3,1 mlrd. dolerių vertės sutartį su NASA. E. Musko tikslas – sumažinti krovinių iškėlimo į orbitą kainą maždaug 10 kartų. Jei jis bus pasiektas, kosmosas taps panašus į XVII amžiaus pasaulinį vandenyną, kuris buvo verslininkų ir piratų rojus.
Dabar savarankiškus kosminius projektus kuria daugiau kaip 100 privačių kompanijų. „Artimojo kosmoso“ panaudojimas vartotojų tikslams tampa realybe jau šiandieną.
Nereikalingų daiktų rinka
Tikriausiai kiekvienam yra tekę nors kartą gyvenime klaidžioti nežinomame miesto mikrorajone ieškant tualeto. Šiandien šią problemą galima išspręsti naudojantis „iPhone“ priedu CLOO. Jis suteikia galimybę „pasidalyti“ asmeniniu tualetu su praeiviais. Per CLOO iš lankytojo imamas nedidelis mokestis ir pervedamas į tualeto savininko sąskaitą.
Nauja ekonomikos šaka, kurią galime pavadinti bendruoju vartojimu, duoda galimybių užsidirbti pinigų iš bet kokio nereikalingo daikto. Norite išnuomoti „kampą“ savo kambaryje – jūsų paslaugoms tinklalapis „Airbrnb.com“ (2011 metų vasarą kompanija pritraukė 112 mln. dolerių investicijų, ji vertinama 1 mlrd. dolerių). Norite užsidirbti išnuomodami automobilį – jūsų paslaugoms tokie tinklalapiai kaip uk.zopa.com ar Relayrides.com.
„Daugelis iš mūsų namuose turi elektrinį gręžtuvą. Ekonomistai suskaičiavo, kad šis brangus žaisliukas per savo egzistavimo laiką panaudojamas 12 minučių“, – sako ekonomistė Rachelė Botsman. Ji sugalvojo terminą „bendrasis vartojimas“. Už gręžtuvą mes paklojame ne mažiau kaip 100 dolerių norėdami jį sukonstruoti ir pagaminti, specialistai sugaišta dešimtis žmogaus valandų. Tai ištisa perteklinių prekių gamybos ekonomika. Verslininkai visada darė pinigus iš reikalingų daiktų, o dabar mokosi juos daryti iš nereikalingų.
Pasaulyje sukauptas didžiulis kiekis sendaikčių, kurie įtraukiami į bendrojo naudojimo paslaugų apyvartą. „Nuosavybė paseno. Kam laikyti daiktus, jeigu jais galima dalytis su kitais?“ – sako R. Botsman.
Daiktų spausdintuvai
„Mums buvo reikalingas trimatis spausdintuvas, tačiau mes negalėjome sau leisti jį įsigyti. Todėl teko jį paprasčiausiai pasigaminti“, – pasakoja Bre Pettis, kompanijos „MakerBot Industries“ įkūrėjas. Kai 2012 metais rinkoje pasirodys „daiktų spausdintuvas“ „MakerBot“, jo kaina bus mažesnė kaip 1 tūkstantis dolerių. Dar prieš penkerius metus toks įrenginys kainavo ne mažiau kaip 125 tūkst. dolerių.
Į „MakerBot“ panašūs įrenginiai – vienas iš svarbių pramoninės gamybos naujosios paradigmos elementų. Anksčiau norint išleisti į pasaulį net paprasčiausią gaminį reikėjo parengti techninę dokumentaciją ir pateikti dešimtis užsakymų gaminiui komplektuoti reikalingų detalių gamintojams. Dabar daiktą galima paprasčiausiai „išsispausdinti“ prisisiurbus rinkmenų su jo aprašymu iš interneto arba pačiam juos susikūrus. Jeigu jums netinka plastikas, galima pasinaudoti trimačiu medienai skirtu spausdintuvu „PRSalpha“. O jei jums reikalingas metalas – jūsų paslaugoms „CNC Mill“, kainuojantis 2 tūkst. dolerių. Daiktus galima gaminti investicijas sumažinus iki minimumo.
„Ankstesnis dešimtmetis buvo naujų būdų, kaip keistis informacija socialiniuose tinkluose, kūrimo metas, dabar atėjo laikas šiuos mechanizmus perkelti į realų pasaulį, į gamybos sferą“, – sako B. Pettis.
Laukite tęsinio
