„Šis mėnuo kartu buvo antras šilčiausias kovas pasaulyje“, – sakoma klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) ataskaitoje.
Ataskaita pagrįsta kompiuterine analize, atlikta remiantis milijardais matavimų, gautų iš palydovų, laivų, orlaivių ir meteorologijos stočių visame pasaulyje.
Pranešime teigiama, kad Pietų ir Vidurio Europoje temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę, o didžiojoje Šiaurės Europos dalyje – žemesnė už vidutinę.
Daugelyje Šiaurės Afrikos, pietvakarių Rusijos, Azijos, Šiaurės Amerikos šiaurės rytų, Pietų Amerikos, įskaitant sausrų kamuojamą Argentiną, Australiją ir Antarktidos pakrantes, buvo daug šilčiau nei įprastai.
Tuo tarpu vakarinėje ir centrinėje Šiaurės Amerikos dalyje buvo daug šalčiau nei vidutiniškai, nurodė agentūra.
Dėl visuotinio atšilimo plonėja jūros ledas ir kyla jūros lygis, todėl perspėjama, kad gali būti pasiektas pavojingas lūžio taškas.
C3S teigė, kad Antarktidos jūros ledo plotas kovo mėnesį buvo antras mažiausias per 45 metų palydovinių duomenų įrašus – 28 proc. mažesnis už vidurkį.
Vidutiniškai jis siekė 3,2 mln. kv. km, t. y. 1,2 mln. kv. km mažiau nei 1991–2020 metų šio mėnesio vidurkis.
Vasario mėnesį jis jau antrus metus iš eilės pasiekė mažiausią per visą istoriją užfiksuotą plotą, taip tęsiantis dešimtmetį trunkančiam mažėjimui.
Tuo tarpu šiaurėje Arkties jūros ledo plotas buvo keturiais procentais mažesnis už vidurkį ir kartu ketvirtas mažiausias kovo mėnesį, nors koncentracija Grenlandijos jūroje buvo didesnė už vidutinę.
Dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos temperatūrai visame pasaulyje kylant, C3S duomenys rodo, kad pastarieji aštuoneri metai buvo aštuoni šilčiausi per visą istoriją.
Kovo mėnesį Jungtinių Tautų ataskaitoje įspėta, kad per tris ar keturis dešimtmečius, kylant pasaulinei temperatūrai, ši rekordinė temperatūra bus viena iš vėsiausių, net jei planetą šildančių išmetamųjų teršalų kiekis greitai sumažės.
