Metų pabaigoje įprasta apžvelgti nuveiktus darbus, pasiektus tikslus ir išsikelti naujas užduotis bei siekiamybes kitiems metams. Mokslininkai taip pat užsiima panašia veikla tik jų atlikti tyrimai dažniausiai atskleidžia ne itin džiuginančius rezultatus. Taip nutiko ir šįkart. Išanalizavę tūkstantmečio temperatūrų rodmenis, mokslo atstovai įspėja, jog 2014 metai pretenduoja tapti karščiausiais Europoje. O blogiausia tai, jog tam daug įtakos turėjo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai.
Pasak Pasaulinės meteorologijos organizacijos šie metai istorijoje įrašyti kaip vieni karščiausių jei ne karščiausi nuo tada, kai pradėti kaupti duomenys. Taip gali nutikti dėl rekordiškai aukštos vandens paviršiaus temperatūros, o taip pat dėl skirtingose pasaulio vietovėse stebėtų potvynių, didelio kritulių kiekio ir sausrų. Šios organizacijos pateiktame išankstiniame pareiškime apie pasaulinės temperatūros pokyčius 2014 metais atsispindi sausio – spalio mėnesių temperatūrų pokyčiai. Lyginant su praėjusiais 10 metų temperatūra pakilo 0,09 °C. Galbūt mums šis skaičius atrodo visai nežymus, tačiau jei turimus duomenis palyginsime su 1961-1990 metų laikotarpiu, temperatūra išaugo 0,57 °C. Primename, kad mokslininkai yra apskaičiavę, jog norint ir toliau gyventi normaliomis sąlygomis, temperatūra negali pakilti daugiau nei 2°C. Tad kai apsvarstome šiuos skaičius iš naujo, pasirodo, kad ketvirdalis mūsų turimo rezervo jau išnaudota.
Deja, to negana. Jei lapkritį ir gruodį tendencijos nesikeis, tuomet 2014 metai aplenks 2010, 2005 ir 1998 metus, kurie iki šiol buvo laikyti karščiausiais. Toks temperatūros augimas įrodytų ir dar vieną faktą, kad ilgalaikėje perspektyvoje temperatūra tikrai tendencingai kyla. Pasak Pasaulinės meteorologijos organizacijos generalinio sekretoriaus Michel Jarraud, šiais metais buvo stebėtas besikeičiančio klimato dėsningumas. Baisu ir tai, jog termometrus tirpdantys karčiai, ypač smarkūs lietūs ir potvyniai suniokojo gamtą ir pasiglemžė daug gyvybių. Tačiau labiausiai gąsdina vandenyne pastebėti dideli plotai žymiai šiltesnio vandens, kurie neaplenkia ir Šiaurės pusrutulio.
„Dėl itin didelės šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje planetos ateitis labai miglota. Mūsų organizacijos specialistai ir nariai ir toliau gerins prognozes ir paslaugos, kurios padės žmonėms susidoroti su vis ekstremalesniais ir dažnesniais gamtos reiškiniais“, – užtikrina M. Jarraud.
Pasaulinė meteorologijos organizacija taip pat atnaujino savo leidžiamus trumpus filmukus apie ateities orus. Šįkart juose aptariamos orų prognozės 2050 metams, kurios paremtos penktąja Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita. Atnaujintuose filmukuose pateikiama itin realistiška informacija kaip atrodys gyvenimas Peru, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kanadoje ir Norvegijoje atšilus klimatui.
Šis išankstinis organizacijos pranešimas buvo išleistas Jungtinių Tautų organizuojamoms deryboms dėl klimato kaitos, kurios vyko Limoje, Peru. Planuojama, jog galutinius atnaujinimus ir duomenis Pasaulinė meteorologijos organizacija pateiks ateinančių metų kovo mėnesį. Tada ir bus aišku ar 2014 metai tapo karščiausiais. Tačiau nepaisant to, duodant pažadus naujiems metams, galima pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie tai ką reikėtų daryti ar nedaryti, kad 2015 metai neįeitų į istoriją kaip dar karštesni nei 2014 metai.
