Ši kaktinių skilčių, hipokampų ir kitų svarbių smegenų dalių, plūduriuojančių formaline arba užkonservuotų parafinu, kolekcija bus naudojama psichiatrijos ligų, tokių kaip depresija ir schizofrenija, tyrimams.
Didžiosios Britanijos neuropatologas Johnas Corsellisas šias smegenis surinko ir užkonservavo per daugiau kaip 40 metų, nuo 1951-ųjų iki 10-ojo dešimtmečio vidurio, bet iki šiol Londone laikytai kolekcijai tiesiog pritrūko vietos, nurodė pareigūnai.
Dabar kolekcija atkeliavo į Diufelį, kur ligoninės tyrimų padalinio direktorius Manuelis Morrensas ir jo kolegos dalysis pasidalys preparatais su Antverpeno universiteto medicinos fakultetu.
„Kiek žinome, tai didžiausia prieinama smegenų kolekcija“, – šypsodamasis sakė M.Morrensas.
„Šiais laikais Belgijoje tikrai sunku, jeigu išvis įmanoma, paliesti tikrus pacientų audinius po jų mirties“, – sakė jis. Medikas nurodė, kad tokia padėtis susiklostė įsigaliojus griežtesnėms smegenų audinių rinkimo taisyklėms, priimtoms dėl etikos priežasčių.
„Smegenų veiklą paprastai tiriame nagrinėdami kraujo mėginius, bet dabar galime pažvelgti į jas tiesiogiai“, – pridūrė M.Morrensas.
Praeitame amžiuje surinkta kolekcija medikams labai svarbi, nes yra tiksliai žinoma, kad šie smegenų audiniai nėra paveikti kai kurių vėliau sukurtų preparatų.
„Dabartiniams tyrimams trukdo faktas, kad smegenys buvo paimtos iš pacientų, kurie buvo gydomi. Mes tiriame ligą jos gryniausiu pavidalu“, – aiškino M.Morrensas.
Iki pastarojo meto J.Corselliso kolekcija, kurioje esama psichikos ligonių, taip pat epilepsija, Alzheimerio liga sirgusių žmonių ir net boksininkų smegenų, buvo laikoma vienoje priplėkusioje psichiatrijos ligoninėje pietryčių Anglijoje.
Deja, britams pritrūko vietos ją saugoti, tad jie pasiūlė kolekciją medicinos institucijoms visame pasaulyje.
Smegenys laboratoriniuose stiklainiuose
Pradinę J.Corselliso kolekciją sudarė maždaug 8,5 tūkst. eksponatų, bet belgų gydytojai pirmiausia paėmė preparatus, susijusius su depresija ir šizofrenija.
Prie kiekvieno eksponato yra pridėta ligos istorija, vesta iki pat paciento mirties.
Sukaupti smegenų preparatai gali padėti padaryti naujų atradimų biologinės psichiatrijos srityje. Šis mokslas tiria nervinės sistemos biologinių funkcijų sutrikimus, sukeliančius psichikos ligas, sako mokslininkė Violette Coppens.
„Psichiatrija yra nauja mokslo tyrimų sritis“, – sakė ji ir pridūrė, kad nuodugnūs biologinės psichiatrijos tyrimai vykdomi tik nuo praeito amžiaus 9-o dešimtmečio.
Visgi smegenys yra geriausiai apsaugotas kūno organas, todėl jas tyrinėti sunkiausia. Dėl šios priežasties J.Corselliso kolekcija yra dar reikšmingesnė.
V.Coppens ir jos kolegos gautuosius smegenų preparatus tyrinės mikroskopu, ieškodami uždegimo požymių.
Gyvų pacientų tyrimus riboja technologijos, paaiškino M.Morrensas. Pavyzdžiui, naudojant magnetinio rezonanso tomografija neįmanoma nustatyti, kokius baltymus ar fermentus aktyvuoja liga.
„Ar gali smegenų uždegimas sukelti, pasunkinti ar kaip nors kitaip paveikti kelių psichikos ligų eigą?“ – svarsto V.Coppens, žiūrinėdama per mikroskopą specialiais dažais apdoroto smegenų audinio preparate matomas rausvas gysleles.
Tai klausimas, į kurį komanda ieškos atsakymo, išstudijavusi ir palyginusi tūkstančius žmogaus smegenų preparatų.
