Žmogui ėmus avėti minkštus bėgimo batelius, pasikeitė ir jo bėgimo būdas, tvirtina mokslininkai.
Analizuodami sulėtintą bėgimo vaizdo įrašą, mokslininkai nustatė, jog basi bėgikai koją ant žemės stato visai kitaip nei avintys batus. Paaiškėjo, jog basi bėgikai į žemę remiasi priešakine ar vidurine pėdos dalimi, o ne kulnu, rašo BBC.
Šio tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Nature“.
Basi bėgikai, anot mokslininkų, mažiau rizikuoja patirti tam tikras traumas nei avintys batus.
Klausimas, kaip geriausiai atsispirti ir apsaugoti bėgiko koją, jau ilgą laiką domino mokslininkus ir bėgimo batelių gamintojus.
Naująjį tyrimą atlikę mokslininkai, naudodami ypač jautrias skales, greitas kameras ir trijų dimensijų judesio analizę, lygino, kaip skiriasi bėgimas basomis ir avint batelius.
Tyrimo rezultatai parodė, jog apsiavę bėgikai į žemę pirmiausiai remiasi kulnu.
„Tai sukelia smūgį, tarsi kas nors trenktų į kulną plaktuku jėga, tris kartus viršijančia tavo kūno svorį“, - teigė tyrimo vadovas Danielis Liebermanas iš Harvardo universiteto JAV.
Anot jo, ankstesni tyrimai parodė, jog tokia jėga sukelia tam tikras pasikartojančias su patempimais susijusias traumas.
„Batai padeda, nes jie absorbuoja didžiąją dalį tos jėgos, daugiausiai ją sulėtindami“, - teigė jis.
Tačiau patyrę basomis bėgiojantys bėgikai, atrodo, surado kitą būdą, kaip išvengti skausmo – jie į žemę remiasi priekine arba vidurine pėdos dalimi.
„Teisingai statant pėdą, galima beveik visiškai eliminuoti smūgį, tad bėgimas basomis yra patogus“, - teigė D. Liebermanas.
Anot jo, basų bėgikų naudojamas bėgimo būdas kai kuriais atžvilgiais gali būti mažiau pavojingas.
Šis tyrimas pademonstravo, jog žmogaus pėdos anatomija gali prisitaikyti. Tai mokslininkams leido iškelti mintį, jog šiuolaikinė sportinė avalynė pakeitė žmogaus bėgimo būdą.