Dėl Europoje tvyrančių karščių Baltijos jūroje susiformavo Vokietijos dydžio žydinčių melsvadumblių ir žaliųjų dumblių, potencialiai pavojingų žmonėms ir jūros gyvūnijai, plotas.
Pasak Vokietijos mokslininkų, tai, kad užtruko žemyną apėmę karščiai, nėra stipraus vėjo ir audrų, sudarė itin palankias sąlygas cianobakterijoms Baltijos jūros paviršiuje suformuoti didžiausią nuo 2005 metų žydinčių dumblių „kilimą“. Jo dydis – maždaug 377 000 kvadratinių kilometrų – faktiškai atitinka Vokietijos teritorijos plotą, pranešė naujienų agentūra DPA.
Skelbiama, kad Vokietijos šiaurėje esančios Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos žemės Aplinkos, gamtosaugos ir geologijos tarnyba išsiuntė į jūrą tyrimų laivą vandens mėginiams paimti. Tyrimų rezultatai turėtų būti paskelbti penktadienį.
Tačiau pirminiais duomenimis Baltijoje nusidriekęs milžiniškas žydinčių dumblių „kilimas“ sudarytas daugiausia iš Anabaena ir Nodularia rūšių dumblių. Tai nuodingi dumbliai, gaminantys toksinus, sukeliančius nervų sistemos bei virškinimo trakto sutrikimus.
Neseniai rašėme, kad Švedijos mokslininkai susirūpino, jog žydint melsvadumbliams į Baltijos jūrą gali patekti nervų nuodas, siejamas su Alzheimerio, Parkinsono ir Lu Gerigo ligomis. Švedų tyrėjų grupės, vadovaujamos Birgittos Bergman, narius jų kolega iš JAV Paulas Coxas informavo apie tai, kad žydintys melsvadumbliai gali išskirti neurotoksiną BMAA. Guamo salos Ramiajame vandenyne gyventojų tyrimai atskleidė, kad BMAA siejamas su Lu Gerigo ligos, dar vadinamos šonine amiotrofine skleroze, plitimu bei Alzheimerio ir Parkinsono ligos rizika.
Pasak Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos žemės Aplinkos, gamtosaugos ir geologijos tarnybos tyrimų skyriaus atstovų, šių rūšių dumbliai yra potencialiai nuodingi, jie gali sukelti odos uždegimą. Prarijus didesnį jūros vandens kiekį, kuriame yra žydinčių dumblių, gali būti pakenkta skrandžiui ir žarnynui.
Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos žemės vyriausybės įstaigos rekomenduoja prie Baltijos poilsiaujantiems žmonėms nesimaudyti tose jūros vietose, kur plika akimi matyti žydintys dumbliai. Kartu pabrėžiama, jog kol kas Šlėzvigo – Holšteino ir Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos paplūdimiuose poilsiaujantiems žmonėms jūroje maudytis saugu.
Palydovinės nuotraukos atskleidė, kad žydinčių dumblių kilimas Baltijoje šiuo metu driekiasi nuo Suomijos iki Kuršių nerijos Lietuvoje, toliau siekia Lenkijos ir Vokietijos pakrantes ir Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos žemei priklausančią Riugeno salą.
Baltijos jūros vandens temperatūra 2010 m. liepos 3 d. NOAA nuotr.
Nors jūros dumblių žydėjimas yra natūralus reiškinys, šiemet jo mastas dėl itin aukštos oro temperatūros ir silpnų vėjų itin išaugo. Prie to prisidėjo ir didelė į Baltijos jūrą išleidžiamų chemikalų koncentracija. Pasak Vokietijos mokslininkų, dumblių žydėjimą Baltijoje labai skatina dideli fosfatų kiekiai, patenkantys į jūrą dėl žemės ūkyje naudojamų trąšų.
Specialistų teigimu, šią vasarą toksiškų dumblių žydėjimas labiausiai veikia šiaurinę ir centrinę Baltijos dalį ties Suomijos, Švedijos, Rusijos ir Baltijos valstybių pakrantėmis. Žydinčių dumblių kilimą greitai suardyti galėtų tik stipri audra, teigiama pranešime.
